|
|
|
Restauratoriai prikels per 100 muziejaus eksponatų
Šiomis dienomis Kretingos muziejuje triūsia 5 restauratoriai iš Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro: jie atnaujina dvarų istoriją bei kultūrą atspindinčius eksponatus, kurie visuomenei bus pristatyti liepos 13 dieną, per renovuotų Dvaro rūmų atidarymo šventę.
Restauratorių labdara Kretingai Keturias dienas restauratoriai iš Vilniaus – Milda Mikalauskienė, Vytautė Lukšėnienė, Juozapas Blažiūnas, Arūnas Baublys bei Donatas Stasiulis – be užmokesčio plušėjo su teptukais, gremžtukais bei kitais įrankiais, kad fonduose gulėjusiems ar per Dvaro rūmų remontą nukentėjusiems vertingiems eksponatams suteiktų naują veidą. Taip į atnaujintą Kretingos dvaro istorijos bei kultūros ekspoziciją, kuri bus patalpinta 8-ose vakarinio rūmų korpuso salėse, sugrįš per 100 vertingų taikomojo bei vaizduojamojo meno kūrinių - skulptūrų, vazų, žvakidžių, paveikslų, baldų. „Dar pernai, galvodami apie būsimą ekspoziciją, kuri ligi tol keliavo iš saugyklos į saugyklą, atgaivinti ją paprašėme Dailės muziejaus direktorių Romualdą Budrį. Visi penki restauratoriai, dirbantys įvairiose – tekstilės, metalo, medžio, tapybos – srityse sutiko atvykti į darbinę komandiruotę. Muziejus pirko tik medžiagas – tam išleista 1,5 tūkst. Lt, restauratorius apgyvendinti už dyką sutiko kretingiškė verslininkė Alma Daukintienė“, - pasidžiaugė Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė. Kai kurių meno vertybių įprastomis sąlygomis sutvarkyti nėra galimybių, todėl jos iškeliauja į restauratorių dirbtuves. Aštuoniose muziejaus salėse bus atkurta visa senoji Kretingos dvaro istorija – chronologiškai prisiminti savininkai ir pateikiami jų epochą atspindintys eksponatai. Visi eksponatai į sales atkeliaus iš senųjų muziejaus rinkinių. Du paveikslai – unikalūs
Lankytojai jau netrukus galės išvysti du itin vertingus paveikslus, kurie visuomenei bus rodomi pirmąkart. XVI a. pirmos pusės nežinomo Vokietijos dailininko „Šventoji šeimyna“ į Kretingos muziejų sugrįš po 14 restauravimo metų. „Šis paveikslas, lopytas gabaliukas po gabaliuko, – unikalus savo amžiumi, mokykla, atlikimo technika. Tokiu darbu galėtų didžiuotis bet kuris Europos muziejus. Jeigu jį turėtų Lietuvos dailės muziejus, pakabintų centrinėje salėje. Jau vien šiuo paveikslu Kretingos muziejus gali lygiuotis su garsiausiais Lietuvoje“, - įsitikinęs restauratorius J.Blažiūnas. Kitas originalus darbas - tai XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios italų menininko darbas ant vario skardos lakšto. Anot J.Blažiūno, ilgą laiką muziejaus fonduose jis gulėjo kaip spalvota reprodukcija, ir tik pradėjus jį atkūrinėti, paaiškėjo, kad jis tapytas ne ant drobės. Iš įdomesnių darbų restauratorius išskyrė XIX a. pradžios eskizą stambiam paveikslui, pieštą gal netgi Lietuvos tapytojo, kuris mokėsi Italijoje. „Šio paveikslo užsakovas turėjo būti labai kilmingas, nes jame atspindėti trys svarbiausi – popiežiaus, kardinolo ir karaliaus – atributai. Manau, kad eskizas ir buvo atliktas vieno iš šių trijų didikų ar jų šeimų užsakymu. Kažkur turi egzistuoti ir tikras pagal šį eskizą nutapytas didelis darbas“, - tvirtino jis. J.Blažiūnas išskyrė Tiškevičių giminės portretų seriją, kurią sudaro per 20 darbų. Pagal portretus galima spręsti ne tik apie žmogaus būdą, stilių, skonį, bet ir jo gyvenamąją aplinką. Manoma, kad Tiškevičių giminė turėjo savo tapytoją, kuris tapė didikų Riomerių giminę, o šios išugdytas menininkas - Tiškevičius. Didikas vežiojosi sekreterą „Mums patiems dirbti - labai įdomu, kaskart vis kažką naujo aptinkame, kartais sugrįžtame prie tų pačių, jau nesyk restauruotų darbų“, - teigė muziejaus baldus tvarkantis A.Baublys. Jis prisiminė, kaip prieš dešimtmetį jo šviesaus atminimo mokytojas Alfonsas Guzevičius restauravo unikalų XVIII a. vokiečių meistro Rengeno sukurtą didikų Tiškevičių baldą – Žakobo stiliaus kelioninį sekreterą. – Manoma, kad tai buvo biuro baldas su daugybe lentynėlių, stalčių - jų yra netgi užslaptintų, pagamintas iš raudonmedžio su vario detalėmis“. Kabinetinis ovalo stalas su originaliomis drakonus vaizduojančiomis kojomis pagamintas iš didikų mėgstamo Karelijos beržo. Tų laikų dvarų klasicizmo stiliaus baldai su aukso detalėmis buvo būdingi Europos ir Lietuvos didikams. Tiškevičių baldai, ypač kėdės, iš kitų dvarų baldų išsiskiria tuo, kad ant atlošų yra išraižyti jų giminės herbai. Kai kurie Kretingos muziejaus meno darbai, anot restauratorių, dar laukia gilesnių menotyrininkų studijų bei įžvalgų. „Čia atvykę mes atliekame tik prevencinį restauravimo darbą, kad eksponatai būtų švarūs ir tvarkingi: jų paviršių nuvalome spiritu ar tirpikliu, jei reikia, naudojame rūdžių surišiklį, kai kur atnaujiname spalvą“, - akcentavo skulptūras, žvakides, buities reikmenis naujam gyvenimui prikelianti M.Mikalauskienė.
|
|
