|
|
|
Kretingoje pražysta kretingiškio širdis
„Labiausiai nerimaujame dėl oro. Tikėkimės, kad padeda mūsų vienuoliams, išmelsime gerą“,- šmaikštavo režisierius Nerijus Gedminas, kuriam, kaip ir kasmet, teko atsakomybė parengti šiųmetinės Kretingos miesto šventės oficialiosios dalies scenarijų. Tryliktąjį kartą įvyksiančios šventės rengėjai tikisi, kad laiku suspės atlikti „namų darbus“ ir jau kitą savaitę prasidėsiantys renginiai kretingiškius bei miesto svečius privers ištarti: „Graži tu mano...“. Būtent šia Maironio poezijos eilute pavadinta šių metų Kretingos miesto šventė, kuri jau kitą savaitę žmones pakvies į plataus spektro renginių maratoną: kasdien vyks susitikimai su įdomiomis asmenybėmis, meno vakarai, vaikų ir jaunimo pasirodymai, koncertai. „Stengiamės viską parengti taip, kad šventės dieną jau dirbti ir sukti galvos, ką iš kur gauti, nebereikėtų. Viskas turi būti suruošta iš anksto: nuo mineralinio vandens buteliukų koncerto šokėjams iki padėkų ir diplomų“,- sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė, pasidžiaugusi, kad per dvylika metų Kretingoje tvirtai prigijo miesto šventės tradicija – jos laukia ne tik Kretingos rajono gyventojai, bet ir svečiai iš kitų miestų. Asmeniniai kvietimai, kuriuos sukūrė dailininkė Lidija Kuklienė, R.Ruškuvienės teigimu, įteikti devyniolikai mūsų rajono Garbės piliečių, pasklidusių po Lietuvą ir užsienį, bei visų Žemaitijos regionų savivaldybėms. „Šventei pasirinkome Maironio eilutes „Graži tu mano...“. Tiko mums šie žodžiai: juk taip pasakyti galima ne tik apie Tėvynę, bet ir savo miestą Kretingą. Juk kur namai, ten ir tavo širdis“,- sakė R.Ruškuvienė. Žada staigmenų „Šiemet nėra kokios nors mūsų kraštui svarbios datos, tad šventę papuošime Maironio posmais – juk 2012-ieji paskelbti šio poeto metais. Na, o šiųmetinės mūsų šventės pagrindinis akcentas – istorijos ir dabarties santykis, tie žmonės, kurie kūrė Kretingą, ir tie, kurie ją kurs ateityje. Tad neatsitiktinai į oficialiuosius šventės renginius pakvietėme dalyvauti ir jaunimą – jie tarsi perima tradicijas ir jas tęsia“,- šventės idėją nusakė N.Gedminas. Ir N.Gedminas, ir R. Ruškuvienė kalbėjo, kad kaskart, rengiant šventės programą, neatsisakoma tų renginių ir momentų, kurie natūraliai įaugo į šventės audinį, tačiau kartu ir ieškoma būdų, kaip tokias geležines tradicijas, kaip, pavyzdžiui, oficialias rajono vadovų ir svečių kalbas, pagyvinti. „Esame sugalvoję staigmenų. Bet ar jas turėčiau išduoti? Ne – to nedarysiu: tegu žmonės ateina pasižiūrėti,- intrigavo N.Gedminas. – Man, kaip režisieriui, renginiai yra „baisesnis“ dalykas, negu spektakliai. Spektaklį, jeigu kas nors nepavyko, galima pakoreguoti, patobulinti, o renginys įvyko vieną kartą, ir jo nebepataisysi, nebepakartosi. O kas nors nenumatyto atsitinka kiekvienąkart.“ Šventė užaugo Kultūros skyriaus vedėja R.Ruškuvienė ir vyriausioji specialistė Dalia Činkienė pasidžiaugė, kad per dvylika metų Kretingos miesto šventę pavyko taip išauginti, kad ji tapo laukiama ne tik mūsų krašto žmonių, bet ir kaimyninių rajonų gyventojų, mielai sutinka atvykti ir joje dalyvauti meno kolektyvai iš kitų miestų. Dar rimtesnis iššūkis šventės rengėjų laukia kitąmet, kai bus švenčiamas Kretingos vardo paminėjimo 760 metų jubiliejus. „Seniau jaudindavomės: neduokdie, mūsų miesto šventės data sutaps su kokiu kitu renginiu. Dabar to nėra – meno kolektyvai natūraliai išsiskirsto į skirtingus renginius, ir mes nuskriausti neliekame. Pamename, kaip būdavo sunku į tautodailės ir amatų mugę prisikviesti amatininkus – dėl finansinio nepritekliaus jie nenorėdavo važiuoti. Turėdavome užmokėti už kurą, kad tik jie sutiktų gyvai žmonėms pademonstruoti, kaip žiedžia puodus, atlieka kalvystės darbus, audžia ir pan. O dabar nereikia nė vieno amatininko skatinti – patys klausinėja, kada mugė, ir džiaugiasi, kad Kretingoje – gera prekyba, kad čia vyrauja šilta atmosfera, kad žmonės yra nuoširdūs ir draugiški, kad gera čia atvažiuoti ir dalyvauti“, - pasakojo R.Ruškuvienė ir D.Činkienė, kurių žiniomis šiųmetinėje mugėje dalyvaus apie 300 prekybininkų, atvešiančių tik lietuviškus, autentiškus savo darbus. Kaip keičiasi Kretinga, jos miesto šventės, bus galima įvertinti apžiūrint fotoparodas –fotomenininkas Kazys Vasys savąją parodą pavadino „Besikeičianti Kretinga“, na, o vėliau, jau šventei pasibaigus, jos akimirkas bus galima apžiūrėti fotografijų parodoje, kurią parengs fotografė Rita Nagienė. Verslininkai vertina šventės prasmę R.Ruškuvienė ir D.Činkienė pasakojo, kad Kretingos miesto šventė pradėta organizuoti dar vasario mėnesį – organizuojami viešieji pirkimai, dėl darbų ir jų eigos tariamasi su Kultūros centro, Kretingos muziejaus, Švietimo skyriaus, Kretingos miesto seniūnijos, policijos, “Kretingos komunalininko“ darbuotojais, kitomis įstaigomis. Štai Kultūros centro darbuotojai pasirūpino sukviesti meno kolektyvus, o ant Švietimo skyriaus specialistų pečių – vaikų ir mokinių šventė „Jaunystės žiedai gimtinei“, kurioje dalyvaus apie 800 įvairaus amžiaus mokinių ne tik iš mūsų rajono, bet ir Palangos, Gargždų, Klaipėdos, Plungės ir kitur. „Organizuoti pradedame neramia širdimi: vasarį dar nežinome, kiek pinigų šventei turėsime. Todėl negalime užsimoti pernelyg daug, tačiau nesinori ir nykios šventės. Stengiamės pernelyg nepataikauti ir žiūrovui, mėgstančiam tik populiariąją muziką ir šou, nes norime, kad koncertai, renginiai būtų estetiški, profesionalūs“,- pasakojo R.Ruškuvienė, kurios manymu, tinkamas sprendimas buvo atsisakyti ir naktinės diskotekos, kurioje pasilikdavo šėlti pernelyg neblaivus ir įsiaudrinęs jaunimas. Anot R.Ruškuvienės, vien už Savivaldybės skirtas lėšas – 30 tūkst. Lt - Kretingos miesto šventė būtų kur kas nykesnė, tad didelė pagalba rengėjams yra privatūs šventės rėmėjai: bendrovės „LOTOS Geonafta“, „Naujasis autoratas“, „Žemaitijos granitas“, „P. Varkojis ir Ko“, „Kretingos žvėrininkystės ūkis“, „Kretingos vaistinė“, „Medis“, „Ringesta“, „Kretingos vandenys“, „Timbex“, DNB banko Kretingos skyrius. „Dauguma jų šventę remia kiekvienais metais, nors šiemet sulaukėme ir naujų rėmėjų. Džiugu, kad verslininkai yra pilietiški, jaučia atsakomybę dėl savo miesto, ir jiems yra net nesuprantama, kaip nepadėti savo miesto šventei. Dažnas jų sako: „Juk aš čia dirbu, gyvenu, kaip galiu nepadėt“,- pasakojo R.Ruškuvienė. Kretinga pražydo gėlėmis Ne mažiau už renginių estetiką yra svarbu ir gražus miesto veidas, kurį išvys Kretingoje apsilankę kretingiškių giminaičiai bei kviestiniai svečiai. Tai gerai žino „Kretingos komunalininko“ direktorius Gediminas Žilys, papasakojęs, kad įmonės darbuotojams dabar – ypač įtemptas metas. „Sunku ir viską išvardyti: Rotušės aikštę, Vilniaus, Savanorių gatves ir Žemaitės alėją papuošėme beveik 100 vėliavėlių, didžiausiose gatvėse pakabinome plakatus, kurie žmones kvies į šventę. Surfinijų, pelargonijų, bakopų ir ipomėjų žiedais pražydo trys gėlių medžiai, kuriuos „pasodinome“ Rotušės aikštėje. Prie Savivaldybės pastatėme 2,5 metro aukščio gėlių piramidę, o dar vieną – 2 metrų aukščio, kurią patys pasigaminome, įrengėme Rotušės aikštėje, netoli autobusų stotelės“,- pasakojo G.Žilys. Didesnį dėmesį teko skirti toms miesto vietoms, kur vyks didžiausi renginiai – Rotušės aikštėje teko naujai perdažyti suolus ir šiukšliadėžes, sutvarkyti lurdo slėnį ir estradą, kurioje teko sutaisyti ir išlūžusius suolus. Pasirūpinta čia pastatyti ir biotualetus. „Papildomai pastatėme ir šiukšlių konteinerių, tačiau kiekvieną kartą tenka patirti, kad per šventes ne kiekvienas juos randa. Vos pasibaigus renginiams, mūsų darbuotojai skuba valyti šiukšles“,- apie šventės žiūrovams nematomą pusę kalbėjo G.Žilys.
|
|
