|
|
|
Kolekcininkas nestovi garsaus brolio šešėlyje
Romas ir Antanas Kalantos – kraujo broliai: vienas lygiai prieš 40 metų gegužę Kaune paaukojęs save ant laisvės aukuro, kitas šiandien garsina jo atminimą ir įprasmina save pasaulio visuomenėje kaip kolekcininkas bei Lietuvos sporto žinovas.
Seimui pristatė brolio palikimą A.Kalanta yra Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos narys, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto signataras, Skautų judėjimo atkūrimo iniciatorius bei Kauno Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Šiomis dienomis jis sugrįžo iš Graikijos, kur dalyvavo olimpinės ugnies perdavimo į Londoną bėgime. Ta proga Atėnuose įvyko tarptautinis kolekcininkų asociacijos suvažiavimas, kuriame dalyvavo 75 kolekcininkai iš viso pasaulio, tarp jų - ir du lietuviai: be A.Kalantos dar vilnietis Rimantas Džiautas. Palangoje gerokai prieš dešimtmetį įsikūręs 66-erių A.Kalanta neslėpė, jog jam 16 metų teko praleisti JAV, ir išeivijai jį pirmiausiai pristatydavo kaip Romo Kalantos brolį, o Vytautą Landsbergį jaunesnįjį – kaip Vytauto Landsbergio sūnų. „Nors man visuomet rūpi, kad brolio atminimas būtų deramai įvertintas, bet aš noriu būti tas, kas esu – Antanas Kalanta, pripažinimo nusipelnęs savo darbais, ir nelikti vien brolio šešėlyje“, - tvirtino pašnekovas. Dar prieš gerą savaitę, minint Romo Kalantos aukos 40–metį, Antanas Seime sakė kalbą ir pirmąkart pristatė visą savo surinktą archyvinę medžiagą apie brolį: užrašų knygutę, jo eilėraščius. Visa tai Antanui pavyko išsaugoti per saugumo vykdomas kratas Kalantų namuose. Seime A.Kalanta pristatė ir du proginius medalius, skirtus brolio Romo atminimui, kai jis savo valia už Lietuvos nepriklausomybę Kauno Muzikinio teatro kiemelyje pavirto gyvu fakelu. Monetų namai nukaldino susideginimo įvykį atspindintį medalį ir dar kitą - iš serijos „Iškiliausios Lietuvos asmenybės“. Pažino kitokią istoriją Ant vieno medalio iškalti devyniolikmečio R.Kalantos žodžiai „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. „Mūsų šeima tik po šio įvykio suprato, dėl ko Romas pasirinko tokį protesto būdą. Apie tai liudijo įvairūs užrašai, užuominos. Kai šiandien pagalvoju, į tai buvo einama nuosekliai, - į apmąstymus paniro 8 metais už Romą vyresnis Antanas. – Buvo hipių laikai, Romas buvo tikras gėlių vaikas - turėjo ilgiausius plaukus visame Kaune, dalindavo praeiviams tulpes. Vilijampolės Slobotkės bičų pokalbiai ant tvoros: susirinkdavo nemažai tremtinių vaikų, kalbėjomės gyvai ir atvirai. Aš jau buvau sukaupęs nemažą draudžiamos Lietuvos istorijos knygų biblioteką, Romas ją skaitė. Tie pokalbiai giliai įsirašė į jo smegenų diktofoną. Jis mėgo filosofuoti, mokykloje išdrįsdavo drąsiai pasakyti, kad yra ir kitokia Lietuvos istorija“. Antanas sakė, jog patriotinės gijos nusidriekė ir iš jų šeimos dramos: iš motinos Elenos 8 šeimos narių net 6 buvo susiję su partizanine veikla. Jų tėvas Antanas Kalėda, Alytaus šaulių sąjungos vadas, buvo areštuotas ir nuteistas sušaudyti. Tolimesnis jo likimas nežinomas, nes neišliko dokumentų, o kiti šeimos nariai spėjo išsislapstyti ir taip išvengė sovietinių bausmių.
„Motina ištekėjo už Kalantos ir sąmoningai pakeitė savo vaikų pavardes“, - sakė Antanas, patikindamas, jog iš 5 vaikų gyvi beliko dviese su broliu Arvydu iš antrosios motinos santuokos. Kolekcijoje – 22 tūkst. eksponatų Nuo vaikystės rinkęs pašto ženklus, atvirukus, Antanas susidomėjo ir pasaulio istorija bei geografija, labai mėgo sportą. Tai ir nulėmė, kad jis tapo vienu žinomiausių Lietuvos kolekcininkų bei sporto žinovų. Jis yra surinkęs per 22 tūkst. sportinių eksponatų – medalių, atvirukų, monetų, taurių, suvenyrų bei visokios kitokios atributikos. „Aš renku viską, kas susiję su Lietuvos sportu. Patys vertingiausi eksponatai saugomi banko seifuose. Namie pasilikau tik nedaugelį širdžiai mieliausių“, - tvirtino palangiškis, nuo lentynos pakeldamas pirmojo 1937 m. Lietuvoje įvykusio Europos krepšinio čempionato apdovanojimą – medinę krepšininko skulptūrą. - Niekas nė nesuprastų jos vertingumo, pažiūrėkit, autorius išdrožė krepšininką, kuris primena Palangos Juzę“, - juokėsi jis. A.Kalantos kolekcijoje – ir 1938 m. geriausiai Lietuvos krepšininkei Aldonai Vailokaitytei Italijos diktatoriaus Benito Musolinio sūnaus įteikta Romos vilkės skulptūrėlė. Palangiškis yra įsigijęs 1927 m. Klaipėdoje įvykusio lengvosios atletikos 3 tūkst. m nugalėtojo prizą bei tarpukario Lietuvos garsenybės - krepšininko Prano Lubino - skulptūrą. „Nors pats krepšininkas juokėsi, kad prizas visai nepanašus į jį“, - sakė pašnekovas. Kolekcininkas yra surinkęs ir 99 prieškario dailininkų paveikslus, keramikos darbų bei medžio skulptūrų. Jis itin brangina 1932 m. skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus išdrožtą Vytauto Didžiojo biustą, 1939 m. sukurtą Viktoro Palio skulptūrą „Moteris“. Palangiškis tvirtina, jog savo kolekcijos jis nelaiko užspaudęs tik sau: jis rengia tematines parodas ir supažindina visuomenę. A.Kalanta sakė ligi šiol neprarandąs vilties, jog jam skirs patalpas įkurti Lietuvos sporto muziejų. „Dar 1992 m. su Arvydu Saboniu buvome sumušę rankomis, kad jis nupirks patalpas Kaune, ligi šiol neprarandu vilties. Kiek su kokiomis valdžiomis esu kalbėjęs, visi domisi, bet kai sužino, kiek turiu eksponatų ir kad juos tinkamai išdėlioti reikėtų bent jau 500 kv. m patalpos, nurimsta“, - neslėpė A.Kalanta. Realistai pasinaudoja revoliucija A.Kalanta, pagal specialybę inžinierius mechanikas, Nepriklausomybės pradžioje dirbo Lietuvos kultūros fondo leidybos skyriuje. Jo, kaip Sąjūdžio aktyvisto, patirtis, pažintys bei veikla buvo reikalinga ir tuometinei JAV lietuvių šviesuomenei: jam teko dirbti pretendento į Lietuvos Respublikos prezidentus Stasio Lozoraičio komandoje, pažinoti Valdą Adamkų. „Per tuos metus Amerikoje pasisėmiau proto, parvežiau žinių, kas gera užatlantėje ir kokių jų klaidų nereikėtų daryti. Neslėpsiu, į Lietuvą parsivežiau užsidirbęs pinigų bei išgabentų prieškario meno vertybių“, - neslėpė palangiškis. Savo pastebėjimus bei patyrimus JAV jis suguldė į 200 lapų, jais domisi rašytojas Rolandas Rastauskas. Į gimtinę sugrįžo todėl, kad čia – jo šaknys, jo draugai, pagaliau – pati Lietuva, laisva, bet ne nepriklausoma: „Lietuva tebėra priklausoma - nuo naftos, dujų, atomų. Priklausoma ne tik ekonomiškai, bet ir savo mentalitetu“, - įsitikinęs A.Kalanta. Paklaustas, kaip šiandien jis vertina savo brolio auką, jis atsakė Žano Žako Ruso posakiu: „Idealistai padaro revoliuciją, o realistai ja naudojasi“, taip yra šiandien. Tačiau Romo auka nėra beprasmė: jis pakeitė mąstymą tų, kurie nematė disidentinio gyvenimo“.
|
|
