Į Lietuvos muziejų kelią – pilnu koriu

Vakar ir užvakar Kretingos muziejininkai, perėmę nacionalinės programos „Lietuvos muziejų kelias“ estafetę, stebino kretingiškius renginių gausa. Šiandien šis kelias jau nuvingiavo į kaimyninę Palangą.

Mokyklėlės „Žemaitoka muziejėnoka“ vadovė Nijolė Vasiliauskienė svečiams dalino Užgavėnių blynus.

Šis renginys, anot Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, Lietuvos visuomenei prasmingas tuo, kad buvo prisimintas pirmasis Lietuvoje Dionizo Poškos prieš 200 metų įkurtas muziejus jo baubliuose - išskobtuose tūkstantmečiuose ąžuoluose.

„Iš šio istorijos ir kultūros avilio – Dionizo Poškos baublių – po visą Lietuvą pasklido kultūros medaus upė. Kiekvienas kraštas tam rengėsi. Mes irgi ne tuščiu koriu atėjome į šį kelią: baigiamas įgyvendinti didysis projektas – atkurtas vandens malūnas, ratinė, baigiama Dvaro rūmų renovacija. Liepos 13 dieną, muziejui švenčiant 77 gimtadienį, rūmuose atidarysime naujas ekspozicijų sales“, - džiaugėsi V.Kanapkienė.

Šiam muziejaus keliui buvo parengta turtinga programa: atnaujinta ekspozicija Žiemos sode „Nuo kaktusų kolekcijos ligi bugenvilijų žiedų“, net trijose salėse pristatyta liaudies kūrėjų paroda „Kretingos krašto naiviojo meno klodai“ - iš viso 127 vienuolikos liaudies kūrėjų darbai.

„Alfonsas Drungilas, Genovaitė Čejauskaitė, Alfonsas Skiesgilas, Alfonsas Sereika, Vytautas Vaičekauskis – tai mūsų krašto grynuoliai, jie kėlė mūsų tautos dvasią, jų darbai tarsi upių intakai sutekėjo iš kaimo sodybų ir tarsi gyvybės vandeniu žadino profesionalųjį meną. Ypač vertingas A.Drungilo paveikslas „Senovinis linų apdorojimas“, kuris įtrauktas į Londone išleistą Pasaulio naiviojo meno enciklopediją“, - kalbėjo muziejininkė Danutė Šorienė. Ji išskyrė ir itin įspūdingą pačios seniausios liaudies kūrybos dalį – iš pakelės koplytėlių bei koplyčių surinktas XVIII – XIX a. šventųjų skulptūras.

Vandens malūne teatralizuotą etnografinę ekskursiją surengė „Žemaitoka moziejėnoka“ mokyklėlės vaikai iš Kurmaičių pradinės mokyklos su vadovėmis bei muziejininke Nijole Vasiliauskiene.

Į šią netradicinę ekskursiją susirinkusius mokinius iš Kretingos, Klaipėdos, Palangos mokyklų bei svečius iš Suomijos, Porvo miesto Paskytie mokyklos, kurie atvyko kartu su bičiuliais iš Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos, žavėjo senovės žemaičių gyvenimą, jų šventes bei amatus vaizdavę mažieji folkloro mylėtojai.

Kaukių paroda „Malūno bildukai“ stebino Žemaitijos drožėjų stilių įvairove: „Koks gi malūnas be velnių: pas dailininko Anatolijaus Klemencovo sukurtą žmogaus dydžio velnią, kuris pasitinka kiekvieną, įžengusį į jo valdas, atvyko visa velnių svita“, - juokavo muziejininkės.

Malūno prieigose šurmuliavo amatų kiemelis: kultūrinio paveldo skanumynus – rūkytą kiaulės galvą, cibulynę, spirgutę, troškintus kopūstus su dešrelėmis bei grybais paverstomis bulvėmis - pristatė Kretingos technologijos ir verslo mokyklos jaunieji virėjai, vadovaujami Ritos Andrijauskienės, o šios mokyklos šaltkalviai - kalvystės dirbinius. Staklėse netoliese dūzgė audėja iš Salantų Ingrida Šilgalytė, žolynus į puokštes smaigstė baubliškė floristė Stasė Gideikienė.

• Rašyti komentarą (1)