|
Pagerbė laisvės kovų dalyvius
Sekmadienį per Darbėnus nusidriekė iškilminga eisena – nuo bažnyčios, kur buvo aukojamos šv. Mišios už laisvės kovų dalyvius, iki paminklo Kardo rinktinės partizanams atminti žygiavo tie, kuriems teko patirti okupantų režimo baisumą, ir tie, kurie gimę jau laisvoje Lietuvoje šias istorijos pamokas girdi pasakojant savo senelius.
Tradiciškai Darbėnuose Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną minėję šauliai, kariai savanoriai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, jų artimieji, politikai bei Darbėnų jaunimas padėjo gėlių prie paminklo Kardo rinktinės partizanams ir tylos minute pagerbė visus žuvusiuosius ginant Lietuvos nepriklausomybę. Prie kiekvienos Kardo rinktinės kuopos vardo, kurie iškalti paminklą ratu supančiuose akmenyse, sužibo žvakių liepsnos. Laikas nesudegino šiurpių atsiminimų, kuriais laisvės kovų dalyviai pasidalijo su susirinkusiaisiais – juos pasakoti ir atsiverti jaunajai kartai skatino ir šventėje dalyvavusi tarybos narė Valerija Žalienė, vadovaujanti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriui. „Mano tėvas buvo Kardo rinktinės ryšininkas ir tai mane įkvėpė visuomeninei veiklai. Jūsų atsiminimai, nuotraukos taps istorine medžiaga, todėl nepavarkite dalintis savo išgyvenimais“,- kalbėjo V.Žalienė, kuri šventės išvakarėse dalyvavo Raudondvaryje įvykusiame Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jaunesniosios kartos IX sąskrydyje. Ten, pasakojo V.Žalienė, kretingiškiai surengė fotonuotraukų su Sibiro vaizdais parodą ir drauge su bendraminčiais iš Marijampolės pasidalijo planais, kaip toliau tęsti misiją renkant medžiagą apie lietuvių gyvenimą tremtyje – ši dokumentika ateityje bus išleista atskiru leidiniu. „Partizanai padėjo tvirtą vienybės pamatą, kad šiandien ant jo stovėdami įveiktume iškylančias problemas. Partizanai nutiesė tiltą į 1990 metų Kovo 11-ąją, padėjo išsaugoti laisvės troškimo siekį. Puoselėkime savo tautos identitetą, nes žmogus be identiteto, tai – žmogus be veido, be gyvenimo prasmės“,- kalbėjo rajono meras Juozas Mažeika, kuris per minėjimą asmeniškai pasveikino ir Darbėnų rezistencijos muziejaus įkūrėją bei vadovą Stanislovą Burbą. „Kova už Lietuvos laisvę neturi nei pradžios, nei pabaigos. Mūsų maža valstybė - tarsi bičių avilys: vienos bitės neša medų, o kitos – saugo. Čia susirinko Lietuvos laisvės saugotojai. Kaip bitė kerta ir iš karto miršta, taip teko mirti ir mūsų partizanams“,- kalbėjo S.Burba, įsitikinęs, kad taip, kaip suvoksime praeitį, klosis ir ateities darbai.
Kad verta atidžiu žvilgsniu tyrinėti praeitį, pasisakė ir tarybos narė darbėniškė Jūratė Laučiūtė, turėjusi ryžto prabilti apie dvipusį partizaninio karo vertinimą. „Dar ir šiandien ne visi drįsta ateiti į partizanų pagerbimo šventę. Ne paslaptis, kad žodis „partizanas“ vieniems reiškia didvyrį, o kitiems, atleiskite, - banditą, nes buvo tokių, kurie, prisidengę partizanų vardu, vykdė nusikaltimus. Mokslininkų ir teisėsaugos pareigūnų užduotis yra aiškiai įvardinti, pasakyti pavardes, kas buvo kas. Vis dėlto: kiek daug dar nežinome apie savo praeitį“,- kalbėjo J.Laučiūtė. Šventinio minėjimo dalyvius taip pat pagerbė ir Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Seimo narys Vaidotas Bacevičius, kuris, padėkojęs kovotojams už Lietuvos laisvę, perskaitė ir Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimą. Svečių sveikinimo kalbas ir laisvės kovų dalyvių atsiminimus savo dainomis sušildė Klaipėdos buvusių politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Atminties gaida“, kuriam vadovauja Vytautas Saikauskas, bei Kretingos tremtinių choras „Atminties versmė“, vadovaujamas Rūtos Jurgutienės. Minėjimą Darbėnuose vainikavus trims salvėms – už Kardo rinktinę, Lietuvos partizanus ir Lietuvos kariuomenę bei už Lietuvą, šventė tęsėsi Nausėdų miške. Prie paminklinio akmens, kuriame iškaltos netoli šios vietos žuvusiųjų partizanų pavardės, pagerbiant jų atminimą buvo padėta gėlių, uždegta žvakių. Dar pabūti kartu, pasidalinti atsiminimais ir mintimis apie Lietuvos laisvės kainą šventės dalyviai galėjo prie bendro stalo, kuris buvo nutiestas Nausėdų miške – tokioje aplinkoje, kokioje gyvendami laukinėmis sąlygomis partizanai kovojo už savo kraštą ir kūrė valstybingumo pamatus.
|