|
|
|
„Privatizavo“ kelią
Kurmaičių kaimo gyventojai, pradėję domėtis, koks statinys gali atsirasti šalia Akmenos upės užtvankos, sulaukė akibrokšto – ant kelio, kuriuo jie buvo įpratę vykti prie vandens, išdygo užtvaras. Užtvaras sukėlė nerimo kurmaitiškiams – klausimais, ar jis įrengtas teisėtai ir kokiu būdu jie dabar galės patekti į mėgstamiausią maudyklą, žmonės apipylė savo bendruomenės pirmininką Vytautą Viščiūną, seniūnaitę Ingridą Rinkevičienę ir Kurmaičių pradinės mokyklos direktorę Stasę Grigaitienę. Draudimas papiktino „Nustebome: nuo senų laikų Kurmaičių kaimo gyventojai buvo įpratę eiti į tą maudyklą. Joje saugu ir vaikams – seklus krantas, lygus dugnas. Mat ten seniau yra ėjęs žvyrkelis, tad dalis jo liko ir po vandeniu“,- kalbėjo V.Viščiūnas, S.Grigaitienė, I.Rinkevičienė, kurie dėl šios problemos jau kreipėsi ir į valstybines institucijas. Pašnekovai akcentavo: Kurmaičių kaimo gyventojai neturi nieko prieš, netgi džiaugiasi, kad privatus asmuo tvarko savo žemės sklypą ir ši vieta bus prižiūrima, tačiau nerimauja, kad gyvenvietė bus atkirsta nuo priėjimo prie upės. „Užtvaras iš karto gyventojus nuteikia priešiškai – juk jis reiškia draudimą. O ką šiuo atveju reikia drausti? Eiti prie upės? Bet juk ne vogti žmonės eina: nusimaudyti, papramogauti, pažvejoti. Reikia sugyventi bendruomenei, o ne vienam prieš kitą statyti tvoras ir užtvarus“,- mano verslininkas Pranas Varkojis. Pašnekovai teigė, kad keliu, kuris dabar yra užtvertas, kurmaitiškiai buvo įpratę privažiuoti prie upės – joje pasisemti vandens, taip reikalingo daržams laistyti per sausrą. Be to, šiuo keliu prie vandens telkinio privažiuodavo ir gaisrinės mašinos – pašnekovai svarstė, kaip dabar jos pasieks vandenį. Papiktino šiukšlintojai „Pajūrio naujienos“ išsiaiškino, kad žemė prie vadinamosios Kurmaičių užtvankos priklauso palangiškiui Vaidui Dargiui. Jam ją 2008 metais padovanojo senelė Ona Kvecienė, kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtam. Paklaustas, ką jis ketina statyti savo žemės sklype ir kodėl užtvėrė kelią, V.Dargis neslėpė pasipiktinimo. „Kokiu tikslu šito manęs klausinėjate? Juk tai yra privati nuosavybė, kodėl ji turi kitiems žmonėms rūpėti? Tai būtų tas pats, jei aš jūsų klausinėčiau, kokia spalva ketinate dažyti savo namo sieną“,- nervinosi V.Dargis. Jis sakė netikintis kurmaitiškių noru geranoriškai išsiaiškinti situaciją ir piktinosi, kad dėl jų skundų turi aiškintis valstybinėms institucijoms. „Pyktis paėmė – niekas nebūtų tvėręs to kelio, jei žmonės elgtųsi kultūringai. Tačiau ten ne vaikai eina maudytis – jie renkasi kitą maudyklą, kurią vietiniai vadina „smėlynu“. O į mano žemę kompanijos suvažiuoja mašinomis ir čia girtauja, laužus užsidega, o po linksmybių palieka krūvas šiukšlių. Už tai man aplinkosaugininkai grasina baudomis – kam aš nesitvarkau savo žemėje ir nesusirenku šiukšlių. Ką man beliko daryti? Tai yra privati valda, mano senelių palikimas – ar jūs leistumėte kompanijoms girtauti savo kieme?- kalbėjo V.Dargis. – Kelias eina per mano privačią žemę ir jis yra skirtas gaisrinei, o ne gyventojams, kad jie su mašinomis prie upės važinėtų. Gaisrininkams pasiūliau raktą, bet labiausiai dėl to užtvaro pyksta žvejai, kurie atvažiuoja ir nori nelegaliai starkius gaudyti, ir ūkininkai, kurie, purkšdami laukus, atvažiuoja vandens. Tačiau jie negalvoja, kad savo chemikalais teršia vandenį. Norėsiu, ir visai tą kelią panaikinsiu, juk jis - privačioje žemėje.“ V.Dargis teigė nematąs problemos dėl užtverto kelio: gyventojai prie upės gali prieiti ir kitu būdu – žingsniuodami pagal jos pakrantę. Užtverti neturi teisės Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas patvirtino, kad užtvaras jiems problemos privažiuoti prie Kurmaičių užtvankos nesudarytų, mat jis lengvai nulaužiamas.
Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Grudzinskienė teigė, kad sklypo savininkas V.Dargis neturi teisės užtverti kelio, nes jis yra servitutinis. „Ankstesnė savininkė yra pasirašiusi ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kuriame yra nurodyti jo servitutai ir specialiosios naudojimo sąlygos. Sklypas jau buvo suformuotas su šiomis daiktinėmis teisėmis ir jas pakeisti yra ne savininko kompetencija“,- sakė D. Grudzinskienė. Ji paaiškino, kad gyventojai turi teisę naudotis ir keliu, vedančiu prie upės, ir pusšešto metro pločio pėsčiųjų taku, kuris eina palei upės pakrantę ir taip pat kerta V.Dargio privatų žemės sklypą. Be to, V.Dargio sklype, kuris yra žemės ūkio paskirties, nustatytas ir dar vienas servitutas – tai yra teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. „Jei ribojama gyventojų teisė naudotis servitutiniu keliu, jie turėtų apie tai pranešti mūsų tarnybai ir policijai, kuri išsiaiškina, kas konkrečiai užtvarą įrengė, - teigė D. Grudzinskienė. – Į tokius pranešimus visada reaguojame ir situaciją išsiaiškiname. Jei pažeidėjas nusiteikęs piktybiškai, turime teisę jam skirti baudą.“ D. Grudzinskienė atsakė ir į kurmaitiškių klausimą, ar saugotina yra paminklinio akmens, kuris skirtas per partizaninį karą žuvusiems žmonėms atminti, vieta. „Šiame sklype yra numatyta vieno aro ploto nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zona. Be to, šiame sklype yra ir saugotinų želdinių – medžių ir krūmų“,- sakė D. Grudzinskienė. Neigia ką nors statantis Matydami išpiltus pamatus, kurmaitiškiai domėjosi, koks objektas atsiras Akmenos upės pakrantėje. Tai siekia išsiaiškinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas Alfredas Reivytis. „Kartu su aplinkosaugininkais buvome nuvykę į vietą ir pamatėme pamatus. Tas statinys į pamatus yra panašus bent jau vizualiai, o kas iš tikrųjų tai yra, galėtų įvardinti tik ekspertai. Kadangi yra tik padarytas pagrindas ir nėra sienų, kol kas sudėtinga pasakyti, ką ten savininkas rengiasi daryti. Sklypo savininko paprašėme, kad jis pateiktų dokumentus, kas ten daroma ir kokiu pagrindu. Tada ir spręsime, ar buvo nusižengta įstatymams“,- kalbėjo A.Reivytis, kuris sklypo savininko paaiškinimų turėtų sulaukti dar šį mėnesį. „Kur jūs ten matote pamatus? Ten visai ne pamatai, o tiesiog išlieta pakyla, pagrindas, kuris bus kaip smėlio dėžė – pliažas mano šeimai poilsiauti. Jokios statybos ten nėra,- tikino V.Dargis. – Juokas ima, kai sužinai, kad gyventojai baiminasi, jog ten atsiras motorinių valčių bazė. Šioje upėje tokia veikla būtų draudžiama.“ Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta tvirtino, jog už tai, kad V.Dargis pažeidė vandens telkinių apsaugos zonos draudimus, jau buvo paskirta 500 Lt bauda. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjos Rimos Lukauskienės žiniomis, V.Dargiui leidimas statyti nebuvo išduotas.
|
|
