|
|
|
Ministrui pasiūlė malūnsparniu praskristi virš miškų
Praėjusį penktadienį į Kretingą, lydymas Seimo nario Vaidoto Bacevičiaus, buvo atvykęs ūkio ministras Rimantas Žylius. Susitikti su ministru į Kretingos kultūros centro parodų salę susirinko apie pusšimtis rajono verslininkų, dalyvavo rajono Savivaldybės vadovai, keletas Savivaldybės tarybos narių.
Ministrą atakavo priekaištais R. Žylius turėjo atlaikyti tris valandas užsitęsusią kretingiškių klausimų, priekaištų ataką. Rajono verslininkai, kaip ir ūkininkai, neseniai įvykusiame jų susitikime su žemės ūkio ministru, ūkio ministrui pirmiausia klojo savo kiemo bėdas. Kurmaičiuose medienos apdirbimo įmonę turintis Pranas Varkojis neslėpė, jog prarado viltį, kad valdžia kada nors imsis verslą vaduoti iš jos pačios sumazgytų pančių. „Dvidešimt metų dirbanti, eksportuojanti 90 proc. produkcijos, konkuruojanti su švedais, vokiečiais mano įmonė yra nelegali. Iš valstybės nuomoju komercinės paskirties žemę, ministrai keičiasi, jų potvarkiai - irgi, ir kažkas taip sutvarkė, kad komercinėje žemėje negalime tokios veiklos vykdyti, o tuo labiau - ją plėsti. Taigi dabar, atseit, turiu pasistatęs sandėlį ir taip vystau gamybą, o veiklai plėsti legaliai galiu nebent kioską pasistatyti“, - nesutvarkytais žemės reikalais piktinosi P. Varkojis. Anot jo, su sveiku protu prasilenkia ir sunkiasvoriui transportui nustatyti apribojimai, kai sunkvežimiai su kroviniais į įmonę ir į Klaipėdą turi važiuoti aplink - per Palangą. Medienos verslu užsiimantys verslininkai ministrui skundėsi, kad šalies šilumos ūkio įmonės neperka medienos atliekų, kai jų kiekiai yra maži. „Užsieniečiai netgi perka, jiems apsimoka, o mūsiškiams – ne“, - piktinosi medžio perdirbėjai. Juos ramino Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė, tvirtindama, jog Savivaldybė šiemet įpareigojo savo Kretingos šilumos tinklų įmonę nustatytą kurui naudojamų medienos atliekų dalį supirkti iš rajono įmonių. P. Varkojis perspėjo kolegas atsargiai vertinti tokią galimybę, mat jis turi karčią patirtį, kai iš Kretingos šilumos tinklų turėjo „išmušinėti“ 100 tūkst. Lt – skolą už pateiktas medžio atliekas. „Pinigus atgavau, ir daugiau su jais nenoriu turėti jokių reikalų“, - tikino jis. Virginijus Brazauskas, Alvydas Jonaitis, kiti piktinosi dėl valstybės nustatytų per ilgų – 60-90 dienų – atsiskaitymo su verslo įmonėmis terminų, dėl vėluojančių atsiskaitymų už ES finansuojamų projektų vykdymą. Vladas Baltuonis ir jam pritariantys ragino R. Žylių, o tuo pačiu - ir visą šalies valdžią verslo politiką nukreipti eksportą perorientuojant iš žaliavų į šalyje pagamintos produkcijos. Jų įsitikinimu, Lietuva neturėtų išvežti į Izraelį veršiukų, į pasaulio rinkas - grūdų, medienos bei kitų žaliavų. „Perdirbdami vietoje kiek sukurtume darbo vietų, duotume pelno ir valstybei“, - svarstė jie. Ministras pripažino, jog eksporto žaliavos ir gatavos produkcijos santykis yra taisytinas. Tai, kad Lietuva yra žaliavinė valstybė, patvirtina jos pagal žaliavos eksportą pasaulyje užimama penkta vieta. R. Žylius nustebo iš kretingiškių išgirdęs, jog dėl intensyvaus medienos eksporto Lietuvoje kokybiškos medienos beveik nebeliko. „Lietuvoje greit beliks mediena padėklams ir malkoms. Miškuose - vien skylės, joms pridengti tik pakelės užsodintos“, - sakė P. Varkojis. Pabandęs prieštarauti, jog pagal oficialią statistiką Lietuvos miškai plečiasi, o ne mažėja, ministras sulaukė pasiūlymo kartu su aplinkos ministru virš Lietuvos miškų praskristi malūnsparniu. Valdžia dirba verslui “Man nepatinka šita valstybė, kad iš jūsų tyčiojasi, todėl aš stengiuosi tą keisti“, - atsakydamas į verslininkų išsakytas problemas, priekaištus kalbėjo ūkio ministras R. Žylius. Ministras vardijo dabartinės Vyriausybės priimtus ir planuojamus verslo plėtrai palankius sprendimus: naujos įmonės veiklą galės pradėti iškart po dokumentų veiklos licencijai gauti pateikimo, nesulaukę licencijos, kurios išdavimui skirtas 30 dienų terminas, kuris kartais užsitęsdavo ir iki 60 dienų. „Vien dėl šios priežasties šalyje kasmet prarasdavome apie 1 tūkst. darbo vietų“, - sakė ministras. R. Žylius tvirtino, jog verslininkai gali lengviau atsikvėpti dėl jų veiklos valstybės tikrintojų vizitų: 30 proc. visų patikrinimų jau vykdoma pagal iš anksto paruoštus klausimynus, o ne pagal tikrintojo užsimanymą. V.Bacevičius pažymėjo, jog šalies valdantieji inicijavo pataisą, kad keičiantiems verslo pobūdį nereikėtų keisti patalpų paskirties. R. Žylius žadėjo, kad ši Vyriausybė pertvarkys į palankesnius verslui darbo santykius: numatoma įteisinti terminuotas darbo sutartis be išeitinių kompensacijų. Ministro įsitikinimu, siūlomas minimalios algos didinimas tik pasunkintų naštą verslui, o naujų darbo vietų nesukurtų. Jis nepritarė ir tarybos narės Jūratės Laučiūtės minčiai dėl naujų įmonių atleidimo nuo mokesčių kelerius metus. Čia ministrui pritarė ir verslininkai, teigdami, jog netruktų atsirasti „gudručių“, kurie praėjus lengvatos terminui įmonę uždarytų ir vėl steigtų naują. Nepatenkintiems vis gausėjančiais darbo biržų išlaikytiniais R. Žylius sakė, jog darbo birža neturėtų būti socialinio aprūpinimo įstaiga, todėl jis siekia, kad ši institucija iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitektų Ūkio ministerijos pavaldumui. Susirinkusieji padiskutavo ir dėl naujos atominės elektrinės Lietuvai reikalingumo. „Ne konservatoriai sugalvojo, kad Lietuvai reikia naujos AE, dar Algirdas Brazauskas tvirtino, jog Lietuva turi būti branduolinė valstybė“, - teigė R. Žylius, pažymėdamas, jog žiniasklaidoje daug spekuliacijų dėl AE statybos, kurios neturinčius patikimos informacijos ir verčia abejoti jos reikalingumu ar nuteikia priešiškai. Jo nuomone, valstybei nereikėtų remti vėjo jėgainių. „Taip sukuriame brangesnius negu rinkos energijos šaltinius“, - tikino ministras ir pabrėžė, jog visas pastangas reikėtų sutelkti į biokurą – jo gamybą, panaudojimą šildymui.
|
|
