|
|
|
Nepatenkinti mokesčiu už žemę
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas paaiškino, kad į vieną gretą rikiuoti ir daugiabučio gyventojų, ir sodininkų mokamus mokesčius už žemę yra netikslu. „Valstybinės žemės nuomotojų ir naudotojų mokesčiu yra apmokestinta bendrija, o ne atskiri daugiabučio gyventojai. O kaip bendrija šį mokestį padalija daugiabučio gyventojams, yra tik tos bendrijos, besivadovaujančios jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, sprendimas. Taigi tik pati bendrija galėtų nutarti, kuriuos gyventojus ir kokia dalimi nuo vadinamojo žemės mokesčio atleisti,- teigė G. Jonauskas. – Savivaldybės taryba nuo šio mokesčio galėtų visiškai ar iš dalies atleisti visą daugiabučio namo bendriją – tam ji turėtų pateikti prašymą ir kitus dokumentus, kurie būtų reikalingi pagal numatytas taisykles. Tačiau ar konkrečią bendriją atleisti nuo žemės naudotojų ir nuomotojų mokesčio, spręstų rajono tarybos nariai ir jie galėtų bendrijos prašymą arba patenkinti, arba atmesti“. G. Jonauskas teigė, kad mokestis iš daugiabučių gyventojų, kurie nuomoja ir naudojasi valstybine žeme imamas vadovaujantis Žemės reformos įstatymu bei Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 dienos nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ . Duomenis, reikalingus valstybinės žemės nuomotojų ir naudotojų mokesčiui administruoti Savivaldybė gauna iš žemėtvarkos tarnybos. Daugiabučių gyventojų bendrijos „Žiedas“ pirmininkas Darius Grigaitis teigė svarstantis galimybę bendrijos vardu kreiptis į rajono tarybą, kad ši ją atleistų nuo mokesčio už valstybinės žemės nuomą. „Esame likę kvailio vietoje: dauguma daugiabučių Kretingoje nemoka mokesčio už žemę, nes nėra susitvarkę dokumentų – Savivaldybė nežino, pagal kokio dydžio teritoriją suskaičiuoti mokestį už jos nuomą. O mūsų namo gyventojai, būdami pareigingi ir susitvarkę dokumentus, mokestį už 17 arų valstybinės žemės nuomą moka gal jau dešimt metų. Ir tiems mūsų namo pensininkams, ko gero, labiau pikta ne dėl paties mokesčio, o dėl to, kad jį turi mokėti ne visi,- situacijos absurdiškumą pakomentavo D. Grigaitis. – Ne kartą klausiau Savivaldybėje – kodėl mes turime mokėti mokestį, o kiti daugiabučiai – ne? Bėda ta, kad kelio atgal nebėra: kartą įregistravęs žemę, jos „išregistruoti“ nebegali.“ D. Grigaitis pasakojo, kad tvarkyti daugiabučio teritorijos dokumentus pradėjo dar prieš jį buvęs bendrijos pirmininkas. „Norėjome name įsivesti autonominį šildymą – Savivaldybės specialistai tikino, kad tam būtina susitvarkyti žemės dokumentus. Tačiau netrukus išsiaiškinome, kad toks reikalavimas niekur nėra įteisintas. Ta pati situacija pasikartojo, kai sumanėme apsišiltinti daugiabučio sienas: vėl mums Savivaldybėje aiškino, kad tam visų pirma turime įsiregistruoti žemę, kol aš „išknisau“, kad to joks įstatymas nereikalauja. Bet kadangi visą žemės dokumentaciją jau buvome pradėję, nusprendėme ją ir pabaigti iki galo,- pasakojo D. Grigaitis. – Dabar kiekvienais metais sumokame mokestį už žemės nuomą – jis suskaičiuojamas atsižvelgiant ir į žemės rinkos kainą, todėl kiekvienais metais yra skirtingas. Mokestį padalijame visiems namo butams, kurių yra 30, pagal jų turimą plotą.“ D. Grigaitis teigė, kad į bendrijos valdybą nesikreipė nė vienas daugiabutyje gyvenantis pensininkas, prašydamas, kad jis būtų atleistas nuo mokesčio už valstybinės žemės nuomą. Bet jei nuo šio mokesčio pensininkai ir būtų atleisti, piktintis galėtų kiti bendrijos nariai – jiems tektų valstybinės žemės nuomą sumokėti ir už save, ir už pensininkus. D. Grigaitis sakė matąs tik vieną išeitį – daugiabučio teritoriją padalinti kiekvienam butui atskirai ir tuomet kiekvienas jų sąskaitas už žemės nuomą ir naudojimą gautų atskirai. „Tada kiekvienas butas galėtų jam atidalintą žemės gabalėlį išsipirkti – tuomet ir mokestis už žemę būtų 2-3 kartus mažesnis, negu mokame dabar,- teigė D. Grigaitis, kurio žiniomis, reikia 50 proc. bendrijos narių pritarimo ir dar 1 balso, kad daugiabučio teritorija būtų išdalinta butams. – Pasirūpinau, kad dokumentai būtų parengti taip, jog namo gyventojams pakaktų tik nueiti į žemėtvarkos tarnybą ir pasirašyti prašymą. Tai padaryti namo gyventojus raginu jau metus, ne kartą kabinau skelbimus laiptinėje su instrukcijoms, ką, kur ir kodėl reiktų padaryti. Tačiau iki šiol gal tik dešimt žmonių pasirašė sutikimus, jog namo teritorija būtų padalinta.“
|
|
