Minija glemžiasi sodus

Sodininkų bendrijos „Rasa“ gyventojo Algirdo Garbašausko pastebėjimu, damba, skirianti sodus nuo Minijos, nebe visada apsaugo sodininkus nuo kasmetinių potvynių. Minijos srovė ne kartą dambą yra pralaužusi.

Prie Jokūbavo esančios sodininkų bendrijos „Rasa“ gyventojai gyvena budėjimo režimu. Vaizdingame Minijos upės vingyje įsikūrę sodininkai nuolat jaučia į nugarą alsuojančią gamtos grėsmę: Minija jų kiemus, rūsius pasiekia ne tik pavasarį ir vasarą. Vanduo ne kartą yra pliūptelėjęs į sodus ir vasarą, o šią žiemą gyventojai prie tvinstančios Minijos budėjo net naktimis.

Sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkė Zita Dirsienė sako, kad tik laimės dalykas, jog šį pavasarį sodininkai ramiai stebi pro šalį vingiuojančią upę – kol kas nepanašu, jog ji išsilies iš savo vagos. Tačiau gyventojai su nerimu laukia vasaros liūčių ir su siaubu prisimena tik neseniai pasibaigusią žiemą.

„Pavasario ir rudens potvyniai mūsų jau nebestebina. Netikėtas buvo žiemos poplūdis.

Vandens lygis šiaurinėje sodų dalyje pakilo tiek, kad bijojome, jog srovė neišlaužtų dambos. Ją pažeidus, vanduo būtų plūstelėjęs į sodus, užliejęs rūsius, sugadinęs žmonių turtą. Buvome sudarę grafiką ir pasikeisdami budėjome naktimis: stebėjome, ar upė neatslenka per arti“, - pasakojo Z.Dirsienė.

Pasak jos, potvyniai sodininkus vargina jau keletą dešimtmečių, o paskutiniais metais tampa vis grėsmingesni ir dažnesni. Kasmet vagą bekeičianti Minijos upė išgraužia metrą ar du pakrantės. Vadinasi, tokiu tempu ji artėja ir prie sodų.

Z.Dirsienės nuomone, dar treji metai ir Minija per potvynius visiškai užlies sodininkus.

„Sklypus juosia damba – paaukštintas pylimas. Jį tvarkome savo jėgomis: vežame molio, žemių, kai kur yra išbetonuota. Tačiau upė nevaldoma – ji keičia vagą. Gyvename tarsi ant tiksinčios bombos – jei erozija nebus stabdoma, Minija sugadins ilgus metus kurtą gerovę“, - įsitikinusi Z.Dirsienė.

Ji pasakojo, kad dar tarybiniais laikais buvo bandoma upės tėkmę suvaldyti – vieną jos šlaitą gyventojai sutvirtino betoniniais blokais. Šiais laikais šios paprastos, bet veiksmingos priemonės pakartoti neįmanoma: reikalingi projektai, konkursai, patvirtinimai.

„Prieš keletą metų buvo sukurta programa, pagal kurią valstybė numatė 1,5 milijono litų Minijos erozijai stabdyti. Iki šiol programa neveikia. Kretingos rajono savivaldybė daro viską, kas įmanoma – prirašyta daugybė raštų į Aplinkos, Finansų ministerijas, gamtosaugininkams. Viskas atsimuša tarsi žirniai į sieną. Aukščiausios institucijos tik atsirašinėja, siunčia ir Savivaldybę, ir sodininkus nuo vienos įstaigos prie kitos“, - sakė Z.Dirsienė.

Jos žiniomis, vien projektui padaryti reikia 200 tūkst. litų. Dar milijono su trupučiu reikia erozijos stabdymo darbams įvykdyti. Z.Dirsienė įsitikinusi, kad suvaldyti gamtos stichiją yra valstybės, o ne Savivaldybės ar sodininkų reikalas.

„Tai yra milžiniška suma, Savivaldybė tokių pinigų niekada neturės. Aukščiausios institucijos kol kas mūsų negirdi ir nemato, nors grėsmė yra neišgalvota ir reali. Planuojame surinkti sodininkų parašus ir su prašymais važiuoti pas Ministrą pirmininką Andrių Kubilių ar Prezidentę Dalią Grybauskaitę“, - ketinimus atskleidė Z.Dirsienė.

Sodą bendrijoje „Rasa“ turintis klaipėdietis Algirdas Garbašauskas tikino, kad veiksmų reikia imtis nedelsiant. 1980 metais sodą įsigijęs vyras prisiminė, kad tais laikais visi dėl potvynių buvo ramūs: specialistai teigė, kad visus sodus užliejantis potvynis įvyksta tik kartą per 100 metų.

Kasmet Minija išgraužia metrą ar du savo pakrantės, taip grėsmingai artėdama prie sodų.

„Tai – netiesa. Klimatas yra gerokai pasikeitęs, potvynių galima tikėtis bet kada. Prieš ketverius metus buvome užlieti vasarą. Kažkuriais metais sodo kelius apsėmusio vandens lygis siekė 60 centimetrų. Patvino namų rūsiai, nebuvo įmanoma išeiti į lauką, važiuoti automobiliais. Gyvename nuostabiame gamtos prieglobstyje: čia pat upė, miškai su uogomis ir grybais, su anūkais galiu eiti žvejoti. Tačiau už tai visi mokame didelę kainą – nuolat gyvename įtampoje, kad upės nebesuvaldysime“, - kalbėjo A.Garbašauskas.

Savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė patvirtino, kad šiuo metu pinigų Minijos erozijai sustabdyti nėra. Visi Savivaldybės raštai ir prašymai aukščiausioms valstybės institucijoms lieka bergždi.

„Vyriausybė 2006 metais patvirtino programą „Dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynio padarinių likvidavimo“. Minijos upės erozijai stabdyti buvo numatyta 1,5 mln. litų. Nuo 2010 metų susirašinėjome su įvairiomis institucijomis. Tikslių atsakymų negavome – esame siuntinėjami iš vienos instancijos į kitą. Prašome aplinkosaugininkų pagalbos, kad jie įvertintų situaciją, bet neturime gerų upės vagodaros specialistų, kurie pateiktų išvadas“, - sakė R.Beniušienė.

Anot jos, situacija soduose yra labai rimta ir veiksmų reikia imtis nedelsiant.

„Sodininkų bendrijoje „Rasa“ yra apie 400 sodų. Juose nuolat gyvena 20 šeimų – pusšimtis žmonių. Jei nenorime didžiulių ir nepataisomų nuostolių, eroziją būtina stabdyti kuo greičiau. Tačiau visose institucijose išgirstame tą patį atsakymą – Vyriausybės patvirtinta programa neveikia, pinigų erozijai stabdyti nėra. Matyt, dėmesio nesulauksime tol, kol neįvyks nelaimė“, - teigė R.Beniušienė.

*

Minija vokiškai dar vadinama Minge. Upė yra dešinysis Nemuno intakas, kurio ilgis – 202 km. Upė išteka iš Didovo ežero netoli Telšių.

• Rašyti komentarą (12)