Kretingoje vandenį galima gerti ir iš čiaupo

Kretingos gyventojai – vieninteliai rajone, gaunantys vandenį, išvalytą ir nuo fluoro, ir nuo geležies. Tokios pat modernios vandens kokybės gerinimo stotys jau baigiamos pastatyti Salantuose bei Vydmantuose, numatytos Kartenos ir Kūlupėnų gyvenvietėse. Fluoro šalinimo įrenginiai yra itin brangūs, tačiau bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovai turi naujų sumanymų, kaip ir mažesnių gyvenviečių gyventojams tiekti itin kokybišką vandenį.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ vandentiekio tinklų eksploatacijos meistras Arkadijus Roščinas pasakojo, kad fluoro pašalinimas iš vandens yra sudėtinga procedūra.

Pasak vandentiekio tinklų eksploatacijos meistro Arkadijaus Roščino, pajūrio zonos - Kretingos, Klaipėdos rajonų, Palangos miesto – vandens gręžiniuose yra per daug fluoro. Suaugusio žmogaus sveikatai šios medžiagos perteklius didelės įtakos nedaro – tiesiog reikėtų vengti naudoti dantų pastą su fluoru, nes jo pakanka ir vandenyje. Tačiau padidintas fluoro kiekis gali pakenkti besiformuojantiems vaikų dantims.

„Palyginus su geležies šalinimo procesu, fluoro šalinimo technologija yra labai sudėtinga. Todėl fluoro šalinimo įrenginiai ir yra tokie brangūs. Pavyzdžiui, Kretingos nufluorinimo įrenginiai kainavo apie 3 milijonus litų. Fluoras iš vandens šalinamas mechaniniu būdu – per tam tikras membranas išspaudžiamos tik vandens molekulės. Yra ir cheminiai fluoro šalinimo būdai, bet jie – dar brangesni ir sudėtingesni“, - pasakojo A.Roščinas.

Geležis, kurios gausu mūsų rajone išgautame vandenyje, taip pat nėra pavojinga žmogaus sveikatai. Vis dėlto, nenugeležinus vandens, jis gali turėti rusvą atspalvį, pakitusį skonį.

„Iš vandens pašalinti geležį yra pigiau. Į vandenį yra įterpiamas deguonis, kuris oksiduoja geležį. Geležies oksidas pasilieka vandenį praleidus pro smėlio filtrus“, - paaiškino A.Roščinas.

Vandens valymo procesas Kretingos vandens gerinimo stotyje vyksta keliomis pakopomis. Supaprastintas mechanizmas atrodytų taip: iš gręžinių pakeltas vanduo, vadinamas žaliu vandeniu, yra prisotinamas deguonies tam, kad būtų oksiduota geležis. Deguonies prisotintas vanduo keliauja per biologinius koštuvus, pripildytus akmens skaldos, smėlio. Jau nugeležintas vanduo patenka į fluoro šalinimo įrenginį. Visiškai švarus aukštos kokybės vanduo patalpinamas dvejuose 500 kubinių metrų talpos vandens rezervuaruose, iš kurių pumpuojamas siurbliais tiekiamas visam Kretingos miestui.

Per parą vandens gerinimo stotyje, kurios vertė – apie 5 mln. litų, išvaloma iki 2 tūkst. kubinių metrų vandens.

Visas valymo procesas yra automatizuotas, stebimas kompiuteriuose.

„Jeigu sutriktų aparatūra, visada turime vandens rezerve. Dingus elektrai, deja, miestas lieka be vandens. Tačiau tokie gedimai būna reti ir pašalinami kiek įmanoma greičiau. Tokie pat įrenginiai, tik kiek mažesni, šiais metais bus atidaryti Salantuose, Vydmantuose. Apie šių objektų atsipirkimą kalbėti nereiktų ir jie statomi ne dėl to. Didžiausias tokių įrenginių atsipirkimas yra aukštos kokybės vanduo. Tokį gauna ne kiekvieno miesto gyventojai. Tarkim, net ne visos Klaipėdos vanduo yra nufluorinamas. Mūsų bendrovės tiekiamą vandenį galima drąsiai gerti iš čiaupo. Tik apie 40 proc. mūsų tirtų Kretingos miesto šulinių vanduo atitinka geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus. Lietuvos vandens kokybės politika yra griežta – pasaulyje daug kur vandens iš čiaupo gerti negalima, nes jis paprasčiausiai nėra išvalomas iki geriamajam vandeniui keliamų reikalavimų ir skirtas tik skalbimui, tualetui. Kai kuriose šalyse yra du vandens įvadai – vienas su techniniu vandeniu, skirtas buitiniam naudojimui, antras – maistui gaminti. Iš tiesų mes buityje naudojame geros kokybės vandenį. To vandens, kuris mus pasiekia, tik apie 2 procentus išnaudojame gėrimui ir maisto gamybai. Iki 40 procentų nuleidžiame tualete, didžiąją dalį sunaudojame maudydamiesi, skalbdami, plaudami grindis ir automobilius bei laistydami daržus“, - kalbėjo A.Roščinas.

Pasak specialisto, kažkiek vandens kokybę galima pagerinti padarius tinkamą gręžinį.

„Fluoro daugiau yra gilesniuose sluoksniuose, vis dėlto, kiek vanduo turės fluoro ir geležies, nulemia ir sėkmė, kokioje vietoje gręžinys, kokia uolienos sudėtis. Jei gręžinys labai negilus, yra pavojus, kad vandenyje bus nitritų, nitratų – žmogaus veiklos padarinių. Kretingoje gręžinių gylis siekia per 200 metrų. Iš viso jų yra 7, tačiau naudojami tik 3. Taip yra todėl, kad nykstant pramonei mažėja ir sunaudojamo vandens kiekis. Kai mieste buvo daugiau stambių gamybinių įmonių, per parą prireikdavo iki 5 tūkst. kubinių metrų vandens. Dabar jo bereikia 1 tūkst. 600“, - sakė A.Roščinas.

Iš viso Kretingos rajone yra 51 veikianti vandenvietė. Didžioji dalis šių vandenviečių vandens nėra nufluorinama ir nugeležinama. Tačiau įmonė ieško būdų, kaip įrengti kuo daugiau vandens kokybės gerinimo stočių, tam teikiamos paraiškos ES paramai gauti, į pagalbą pasitelkiami mokslininkai.

„Dabar svarstome realius planus, kaip kuo didesnei vartotojų daliai patiekti vandenį be fluoro. Fluoras aptinkamas giliuose gręžiniuose. Didesnėse gyvenvietėse reikia gilių gręžinių, todėl statomi ir nufluorinimo įrenginiai. Jų eksploatavimas yra labai brangus. Tačiau mažesnėms gyvenvietėms gilūs gręžiniai nebūtini. Bendradarbiaujame su Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoju Mindaugu Remeika. Jis siūlo nedidelėse gyvenvietėse gręžti seklesnius gręžinius, iš kurių reikėtų išvalyti tik geležį. Jei pavyks, bandomąjį gręžinį padarysime dar šiemet“, - sakė bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius.

• Rašyti komentarą (7)