Į sodus grįžta senosios obelų veislės

Norint turėti gerą vaisių derlių, vaismedžiais reikia pasirūpinti dar rudenį. Spalis – medžių sodinimo metas.

Birutė Litvinienė savo medelyne augina apie 60 veislių sėklavaisių ir kaulavaisių. Daugiausia - beveik 40 veislių - obelų.

Kaip pasodinsi, taip ir augs

Kluonalių medelyno savininkės Birutės Litvinienės nuomone, sėklavaisius reikėtų pasodinti iki spalio 20–25 dienos, o kaulavaisius – iki spalio 20 dienos.

Nors kai kas teigia, kad kaulavaisius geriau sodinti pavasarį, tačiau pašnekovė mano, kad jei medelis pasodintas rudenį prigijo, tai balandžio mėnesį jis jau pradės augti.

Ji yra ir tos nuomonės, kad jei žemė – gera 50 – 60 cm gylyje, tai iškasus reikiamo dydžio duobę medelius galima sodinti iš karto.

Obelims duobė kasama apie metro pločio ir 70 centimetrų gylio. Tada duobėje paruošiamas apie vieno trečdalio duobės kupstas iš daržo žemės ir trąšų – maždaug iš vienos stiklinės superfosfato ir tiek pat kalio sulfato. O tada viską reikėtų gerai sumaišyti.

Sodinant svarbu gerai išskleisti ir augalo šaknis, nenulaužyti ir smulkių šaknelių.

Kuo žemė prastesnė, tuo didesnę reikėtų iškasti duobę.

Pasodinus vaismedį reikia gerai palaistyti, nesvarbu, net jei žemė ir drėgna. Palaisčius žemė geriau prigula prie šaknų. Po pasodinimo pavasarį medį reikėtų laistyti visus metus.

Pasodintus medelius būtina pririšti prie kuolų. Taip medeliai turi augti bent 3–4 metus. Nors, pasak pašnekovės, žemaūgės obelys turėtų būti pririštos visą laiką.

B.Litvinienė, turinti didesnę nei dvidešimties metų patirtį vaismedžių ir vaiskrūmių auginimo srityje, sakė, kad dabar žmonės dažnai prašo vadinamų senoviškų obelų veislių - antaninių , „Bogatyr“ ir kt. Žmonės esą sako norintys tokių vaismedžių, kurie derėtų ne 12–15 metų, o tokių, kurių vaisiais galėtų džiaugtis ir anūkai.

Dabar žmonės beveik nebevertina kaukazinių slyvaičių – jas perka tik gyvatvorėms.

Paskutiniu metu pirkėjai teiraujasi ir svarainių sodinukų, matyt, tam įtakos turi spaudoje vis dažniau aprašoma jų nauda.

Geriau balinti dabar

Rudenį reikia sugrėbti ir medžių lapus. O ypač svarbu nepalikti ant medžių ar po jais nukritusių mumijų – supuvusių sudžiūvusių vaisių. Tokie vaisiai, ant medžių kybodami visus metus, platina augalų ligas.

Rudenį reikia pasirūpinti ir vaismedžių kamienais. Nors įprasta jų kamienus balinti pavasarį, tačiau tai geriau daryti rudenį. Tam skirti kalkių mišiniai apsaugo kamienus ne tik nuo staigių temperatūros svyravimų ir neleidžia žievei supleišėti, bet sunaikina ir joje pasislėpusius ligų kenkėjus ir sukėlėjus.

Prieš balinant būtina kamienus ir storesnes medžių šakas nuvalyti aštriu šepečiu. Taip pašalinamos kerpės, atplaišos, o įtrūkimus – nuvalyti iki sveikos žievės. Tas vietas patariama dezinfekuoti 1 proc. vario sulfato tirpalu ar užtepti sodo tepalu.

Medelius balinant gesintomis kalkėmis į 10 litrų vandens reikia įdėti 2 – 3 kg gesintų kalkių ir pusę kilogramo vario sulfato.Tam, kad skiedinys geriau priliptų prie kamieno, galima įmaišyti ir 2 proc. medžio klijų. Galima dėti ir molio, karvės mėšlo.

Specialūs vandens emulsiniai dažai su 2 proc.sisteminio fungicido priedu tinka ne tik medeliams balinti, bet ir žaizdoms gydyti.

Genėjami ir rudenį

Rudenį patariama apgenėti jaunus medelius – nukirpti sausas, ligotas ar kitaip pažeistas medžių šakas. Rudens genėjimas stabdo augimą, todėl vaismedis gali geriau pasiruošti šaltąjam sezonui.

Nugenėti slyvas ir vyšnias ypač svarbu, nes priešingu atveju gali nesumedėti šių metų šakutės ir pumpurai.

Rudenį – ramybės periodu – genimimi ir vynmedžiai, kurie žiemai pridengiami.

Vynmedžiai žiemai ruošiami po pirmųjų šalnų nukritus lapams. Artėjant pirmiesiems šalčiams atrišami nuo laikančių tvirtinimų, nugenimi ir prilenkiami prie žemės. Pasak specialistų, pavasarį nugenėjus tokius vynmedžius, gali nutekėti daug sulčių ir vynmedis žūva. Pavasarį – vegetacijos metu – pašalinami vilkaūgiai bei silpni ūgliai.

Prieš lenkiant vynmedžius ant žemės reikėtų ant jos padėti eglišakių. Jomis uždegiami ir prilenkti vynmedžiai. O ant viršaus patariama uždengti dar ir polietileno plėvelę. Taip paruošti žiemoti vynmedžiai gerai išsilaiko – pelės nemėgsta eglišakių, o esantis oro tarpas neleidžia pelyti ir iššusti pumpurams.

Mulčo svarba

Vynmedžių šaknys žiemą mulčiuojamos durpėmis, kompostu.

Mulčas žiemą saugo augalų šaknis nuo staigaus atšalimo, teperatūros svyravimo, o pavasarį - nuo šalnų.

Mulčas, pavyzdžiui durpės, gerai laiko drėgmę, gerina dirvos struktūrą ir pasižymi ilgalaikiu poveikiu.

Medžių lapų mulčą geriausia naudoti žiemą, o pavasarį jį pašalinti. Mulčui tinka ir kitos organinės medžiagos: medžių žievė, medienos skiedros, žolė, kompostas, pjuvenos, šiaudai ir kt.

Mulčuojant reikia nepersistengti – nesupilti labai storo mulčo sluoksnio. Storame mulčo sluoksnyje apie kamieną gali apsigyventi pelės. Jis gali pažeisti ir jauno medelio žievę, net – sudaryti sąlygas vystytis įvairioms ligoms.

Mulčuoti augalus žiemai reikėtų vėlų rudenį – po pirmojo šalčio. Tada mažesnė tikimybė, kad jame apsigyvens graužikai, nes dirvos paviršius jau būna atšalęs.

• Rašyti komentarą (0)