|
|
|
Atsikratę organinių atliekų, išmetame trąšą
Kretingos parkuose ir skveruose – pats darbymetis: komunalininkai kasdien sugriebia ir išveža iki šešių priekabų lapų. Jie kompostuojami ir vėliau panaudojami miškų ūkyje. Gyventojai taip pat galėtų neišmesti naudingų organinių atliekų ir atidžiai jas rūšiuoti. Klaipėdos botanikos parko dendrologė Kristina Baltaragienė įsitikinusi, kad kiekvienas ūkininkas ar sodininkas darže bei sode surinktų lapų, šakų, nukritusių vaisių ar daržovių neturėtų išmesti į bendrą konteinerį. Ne tik todėl, kad taip nusižengtų rūšiavimo taisyklėms: taip darydami jie išmestų naudingas trąšas. „Persodindami gėles, puoselėdami sodo augalus mes perkame kompostą, nors ne ką prastesnį galime pasigaminti ir patys. Tereikia pavasarį ar rudenį darže bei sode surinktas organines medžiagas sudėti į vieną vietą ir lukterėti metus“, - sakė K.Baltaragienė. Specialistė patarė organinių atliekų nemesti tiesiog į krūvą – joje atliekos suirtų ir kompostas susidarytų, tačiau tokia krūva darže ar sode atrodo neestetiškai, skleidžia nemalonų kvapą. Todėl geriau kompostą kaupti medinėje dėžėje, į kurią patenka oro. „Kad organinės atliekos perpūtų, reikia vengti pagrindinių klaidų. Negalima kompostuoti tiesiog iškastoje duobėje – į ją patenka mažai oro ir nevyksta puvimas. Taip pat atliekų nederėtų krauti ant kieto paviršiaus, pavyzdžiui, betono. Tinkamiausia talpa kompostui – medinė dėžė, žmonės naudoja ir seną šiferį“, - kalbėjo K.Baltaragienė. Kompostui galima naudoti nupjautą žolę, nukritusiu lapus, daržovių bei vaisių atliekas, virtuvės atliekas, pjuvenas bei kitas augalinės kilmės irstančias medžiagas. Kompostui tinka ir kalkės. „Supiltas atliekas reikėtų sumaišyti su žemėmis arba durpėmis – tai paskatins puvimą. Labai svarbu bent kartą per metus kompostą perkasti, sujudinti ir neleisti jam perdžiūti. Taigi esant sausam metui, kompostą patariama palaistyti. Visas šis procesas nėra sudėtingas ir po metų jau galime turėti puikios maistingos trąšos. Geras kompostas yra birus, tamsios spalvos. Jei jame dar yra išlikę nesuirusių medžiagų, kompostą galima persijoti. Ši trąša labai tinka gėlėms persodinti, augalams mulčiuoti. Sodinant augalus į duobę galima papildomai įdėti maistingo komposto“, - patarė K.Baltaragienė. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys įspėjo, kad norint turėti gerą kompostą, labai atidžiai derėtų rūšiuoti virtuvės atliekas: kompostui netinka mėsa, žuvis, pieno produktai, laikraščiai, plastiko dirbiniai, sintetinės medžiagos. „Kompostuojamas žaliąsias atliekas būtinai reikia sumaišyti su žemėmis ir geriausiai laikyti medinėje dėžėje. Norėtųsi, kad tie gyventojai, kurie sode ar darže surinktų žaliųjų atliekų nekompostuoja, jas tinkamai rūšiuotų. Žaliosios atliekos yra šakos, lapai, žolė, piktžolės, vaisiai, daržovės, gėlės. Viso to nereikėtų mesti į bendrus konteinerius, nes taip didiname šiukšlių kiekį, nuo ko priklauso ir vietinės rinkliavos mokestis“, - teigė G.Žilys. Jis gyventojus ragintų žaliąsias atliekas krauti į atskiras krūvas – iki lapkričio 9 dienos komunalininkai dar važinės po Kretingos rajoną ir surinks žaliąsias atliekas. „Žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kaip žaliąsias atliekas palieka komunalininkams. Pasitaiko, kad šakų, lapų krūvas matome pievose. Mašinos į jas neįvažiuoja, klimpsta. Todėl prašome gyventojų atliekas palikti pakelėse, patogiai prieinamose vietose ir jokiu būdu ne po elektros laidais. Taip pat labai svarbu žaliųjų atliekų nesumaišyti: jei lapų krūva – tai lapų krūva, jei šakos – tai šakos“, - sakė G.Žilys. Jei atliekos sumaišomos, jų nebegalima panaudoti ir jos patenka į bendrą šiukšlių kiekį. Mieste sugriebtus ir rajone surinktus lapus komunalininkai išveža į Kretingos miškų urėdiją. Čia lapai kompostuojami ir vėliau panaudojami miško ūkyje. Sukauptas medžių ir krūmų šakas komunalininkai išgabena į Kretingos šilumos tinklų teritoriją – ten šakos sumalamos ir kūrenamos. „Pastebėjau, kad žmonių sąmoningumas rūšiavimo atžvilgiu didėja. Praėjusiais metais išvežėme 243 tonas žaliųjų atliekų. Šiemet jų jau išvežta 365 tonos, o dar važiuosime į Salantus, Darbėnus, Laukžemę, taigi kiekis dar didės“, - džiaugėsi G.Žilys. Jis tikisi, kad pajudės ir žaliųjų atliekų aikštelės reikalai. Klaipėdos regioninės atliekų tvarkymo centras - KRATC‘as - žaliųjų bei stambių gabaritų atliekų aikštelę žadėjo pradėti rengti pavasarį. Regioninio atliekų centro atstovai Kretingos savivaldybei yra pažadėję ir 2 tūkst. biodegraduojančių konteinerių. Juose gyventojai galėtų kaupti žaliąsias atliekas ir jas kompostuoti.
|
|
