Ištirti nekropolį trukdo žolė

Archeologijos specialistai (iš kairės) Mikas Balčius, Donatas Butkus ir Petras Michniovas surengė Lazdininkų kapinyno žvalgytuves. Pasak jų, didžiausia problema, trukdanti tinkamai atlikti nekropolio tyrimus, yra nešienautos pievos.

Kretingos muziejaus istorikai pradėjo Lazdininkų kapinyno žvalgytuves – nors šiemet sukanka lygiai 20 metų, kai čia vykdomi moksliniai kasinėjimai, archeologams kapinyne darbo dar likę apsčiai. Tačiau procesą trukdo nenušienautos pievos – tam valstybė ar Savivaldybė neskiria jokių lėšų.

Kretingos muziejaus archeologas Donatas Butkus planuoja, kad kitais metais Lazdininkų, arba Kalnalaukio, kapinyne būtų galima pratęsti pradėtus darbus. Jis svajoja ir apie šiuolaikiškiausius kapinyno tyrimus – geoprospekciją.

„Šiais laikais archeologija sparčiai keičiasi. Dabar neskubama radimvietėje daryti invazijos. Pirmiau surenkami duomenys apie radinio, gyvenvietės, kapinyno ribas. Tą padaryti galima modernia technika, kuria nustatomas radinio gylis, nuotolis,” - sakė D.Butkus.

Šis tyrimas vadinamas geoprospekcija. Kad būtų galima ją atlikti, vietovė privalo būti nušienauta. Tačiau tam seniai nebėra skiriama pinigų.

Pasak D.Butkaus, nešienautos pievos pridaro žalos: per žolę ne tik sunku atlikti geoprospekciją, tinkamai apžvelgti teritoriją, atlikti kasinėjimus, aukštuose žolynuose nesimato atidengtų akmenų vainikų.

„Visur yra reikalinga tvarka. Saugomos teritorijos turėtų būti prižiūrimos. Juk jei pievos nenušienautos, pavasarį, vasarą padidėja gaisrų tikimybė. Pievos daugelį metų būdavo nušienautos tik gerų žmonių valia. Kapinyno teritorijoje gyvenantys žmonės šienaudavo pievas, nes gyveno ūkiškai, gyvuliams reikėjo pašaro. Bet gyventojai sensta, nebepajėgia šienauti. Saugomą teritoriją turėtų prižiūrėti Darbėnų seniūnija, tačiau jai niekas neskiria lėšų tokiems reikalams“, - kalbėjo D.Butkus.

Daugelį metų dalį kapinyno aplink savo namus ir sodybą prižiūrėjo Veronikos Joanos Milašienės šeima. Tačiau 80-ečio sulaukusi ir vyrą palaidojusi moteris prisipažino, kad šienauti žolę jai jau per sunku.

„Daug metų pjaudavom aplink šieną ir buvome visų čia vykusių archeologinių kasinėjimų liudininkai. Mano vaikai užaugo perkasose, ne vieną radinį esu radusi ir pati. Labiausiai man įsiminė gintarinė žuvis. Ją mokslininkai išvežė į Vilnių. Norėčiau dabar pamatyti, kaip atrodo mano radinys. Esu radusi kaklo papuošalų, segių, žiedų. O kai šalia statė fermas, darbininkai radinius, kaulus nešė kibirais“, - prisiminė V.J.Milašienė.

Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas teigė, kad lėšos saugomoms teritorijoms prižiūrėti turėtų būti skiriamos iš kultūros paveldo programų. Tačiau seniūnas pripažino, kad sulaukti valstybinių pinigų yra beveik neįmanoma, todėl kapinynas bus šienaujamas naudojant seniūnijos biudžeto lėšas.

„Šiemet daugiau dėmesio skyrėme veikiančioms kapinėms. Bet pavasarį planuojame šienauti ir Lazdininkų kapinyną. Jau numatyta samdyti daugiau darbininkų ir saugomą teritoriją sutvarkyti taip, kaip reikia. Specialių lėšų nelauksime, panaudosime turimas“, - patikino E.Stalmokas.

D.Butkus apgailestavo, kad Lietuvoje visas dėmesys nukreipiamas į saugotinus pastatus, pamirštant, kad niekuo neišsiskirianti pieva archeologiškai gali būti taip pat labai vertinga.

„Pievoje dar yra išlikęs sovietmečio stulpelis su valstybės herbu, žymėjęs kampinį saugomos teritorijos tašką. Tokių stulpelių reikėtų ir šiais laikais. Žymimi pastatai, pilys, o kapinynai pamirštami. Lazdininkų kapinynas ir taip jau nukentėjęs. 10 hektarų ploto teritorija turėtų būti saugoma, o daugelį dešimtmečių buvo ir tebėra ariama. Kapinyne buvo ganoma, jį niokojo melioracija, statybos“, - pasakojo D.Butkus.

Lazdininkų kapinyno plotas – apie 10 hektarų.

Archeologas Lazdininkų kapinyną vadina svarbiu mokslui nekropoliu. Jis yra įsikūręs ant kalvos. Jį nuo jūros skyrė pelkės, kuriose, tikėtina, galėjo būti brasta, šalia tekėjo upelis. Nekropolį Kretingos muziejus tyrinėti pradėjo 1991 metais. Kapinynas besidomintiems archeologija yra žinomas nuo XX amžiaus 4 dešimtmečio: prasidėjus ūkiniams darbams, statyboms, buvo rasti pirmieji radiniai.

„Paskutinį kartą kasinėjimus Lazdininkų kapinyne atlikome 2009 metais. Perkasoje ištyrėme 3 griautinius – tokius, kuriuose likę griaučių liekanų - kapus: moters, vaiko ir vyro. Mirusiųjų įkapių kompleksai buvo skurdūs. Tikėtina, kad dalis kapų nenustatytu laikotarpiu galėjo būti išplėšti. Iš viso perkasoje tada aptikome 22 radinius, kurių amžius siekia VI amžių. Lazdininkų kapinyno teritorijoje buvo aptiktas ir kirvelio fragmentas. Įrankis buvo naudotas dar akmens amžiaus pradžioje. Taigi, nors Kretingos muziejaus tyrinėjamas jau du dešimtmečius, kapinynas archeologams gali papasakoti dar labai daug“, - sakė D.Butkus.

Jis daug tikisi iš Klaipėdos universiteto, bendradarbiaujančio su vokiečių mokslininkais. D.Butkus išreiškė viltį, kad galbūt nušienautas ir tinkamai prižiūrėti pradėtas nekropolis sulauks užsienio mokslininkų dėmesio ir bus ištirtas moderniausiu – geoprospekcija – būdu.

• Rašyti komentarą (1)