|
|
|
Beglobių gyvūnų parazitai kelia problemų
Kai kurie Pryšmančių gyventojai teigia negalintys apsiginti nuo blusų, kurias platina benamiai katės ir šunys. Žmonės skundžiasi naktimis negalintys ramiai miegoti. Nuo blusų įkandimų ypač kenčia vaikai.
Nebežino, ką daryti Vienas pryšmantiškis (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo nebežinantis, kur ir kreiptis dėl blusų. Jo nuomone, blusų nešiotojai – katės, kurias šeria vieno daugiabučio gyventojas. Nors pastarasis ir teigė laikantis tik keturias kates, tačiau neslėpė, kad jų po kiemą vaikšto gerokai daugiau. Kai kurių gyventojų teigimu, jų gali būti trisdešimt ar keturiasdešimt. Katės pastatytomis kopėčiomis patenka ir į daržinę, kur laikomas šienas. Manoma, kad jos ten atlieka ir savo gamtinius reikalus, nes esą šienas smarkiai dvokia. Pašnekovas sakė ne kartą bandęs kambarį purkšti preparatais, skirtais naikinti įvairiems gyviams. Tačiau tai ilgam nepadeda. Negelbsti ir dažnas kambario valymas. Svarstė, ar neišsikvietus ir specialios tarnybos, naikinančios graužikus ir įvairius parazitus, tačiau dabar mano, kad tai - tik pinigų švaistymas: neatsikračius beglobių kačių, blusos kaip mat vėl atsiras. Pašnekovo nuomone, yra nemažai žmonių, kenčiančių nuo blusų, tačiau ne visi išdrįsta apie tai garsiai prabilti. Viena moteris teigė, kad metų ir aštuonių mėnesių vaiką teko išvežti pas senelius. Naktį vaiką taip blusos sukandžiodavo, kad visas kūnas parausdavo. Kita moteris sakė pastebėjusi, kad blusos suaktyvėja vasaros pabaigoje. Blusos šeimos narius „mėgsta“ skirtingai – vienus kandžioja daugiau, kitus – mažiau. Nuo jų įkandimų taip pat kenčia ir vaikai. Siūlo sugaudyti kates Kretingos seniūnijos seniūno Antano Gedmino nuomone, gyventojai blusų atsikratyti gali tik vienu būdu – sugaudę kates. Jis pasiūlė patiems gyventojams tai padaryti. Tada jis galėtų kreiptis į gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą „Nuaras“, kad atvykę jų darbuotojai kates paimtų. Tačiau gyventojai sakė, kad pagauti kates nėra paprasta – neturi narvų ir bijo būti jų sukandžioti ar subraižyti. Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos–inspektorės Dalios Baužienės nuomone, blogai, kai šunys ir katės nėra paženklinti. Tokiu atveju sunku nustatyti tikrąjį gyvūno šeimininką. Galima žmogų nubausti tik už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė sakė, kad į jų instituciją dėl blusų žmonės kreipėsi tik kartą. Blusų įkandimai gali sukelti alergiją. Alerginė reakcija po 3 – 4 dienų praeina. Žaizdelė gali supūliuoti. Įkandimo vietą patariama patepti spiritiniu tepalu, odekolonu, kuris sumažina niežulį. Žmogus gali užsikrėsti ir žiurkių, naminių pelių, kačių bei šunų platinama žiurkine dėmėtąja šiltine. Šie sukėlėjai patenka į kraują blusos įkandimo metu arba ant žmogaus odos ar gleivinių patekus užkrėstų blusų išmatų. Kaip kovoti su blusomis Manoma, kad tik 10 procentų blusų gyvena gyvūnų kailyje, o 90 procentų - gyvūnų guoliuose, kilimuose, grindų plyšiuose (kiaušinėliai, lervos, lėliukės). Todėl kovojant su blusomis patariama dulkių siurbliu išsiurbti kilimus, grindų plyšius. Geriausia tam naudoti vienkartinius dulkių siurblių maišelius, kuriuos išėmus ir įdėjus į kitą sandarų maišelį, reiktų gerai užrišti ir išmesti. Grindis patariama plauti karštu vandeniu su muilu (200 gramų muilo kibirui vandens). Naudoti insekticidus – chemines medžiagas, naikinančias blusas. Tinkamai reikia prižiūrėti ir savo augintinius. Juos maudyti su specialiu šampūnu nuo blusų, valyti ir skalbti jų kilimėlius. Kad beglobiai gyvūnai nepatektų į palėpes, rūsius, garažus, - užsandarinti visas landas. Manoma, kad blusos nemėgsta pelynų. Pelynų šluotelėmis patariama šluoti kambarius arba jų šakelių pridėti ant grindų. Palankiomis sąlygomis blusos virsmas trunka 2 – 3 savaites: patelės padeda kiaušinėlius, iš kurių išsirita lervos, kurios vėliau tampa lėliukėmis. Lėliukė esant tinkamoms sąlygoms virsta blusa. Lietuvoje randama 15 rūšių blusų, pasaulyje – iki 1 tūkstančio. Labiausiai paplitusios žmonių, kačių, šunų, žiurkių ir naminių pelių blusos. Blusų judėjimo rekordai jų dydį viršija 350 kartų. Jos į aukštį pašoka 18 – 20 cm, o į tolį – 30 cm. Palyginimui: jeigu žmogus pašoktų 140 m į aukštį ir 200 m į tolį.
|
|
