|
|
|
Pagalbos šaukianti moteris turi gelbėtis ir nuo savęs
„Aš savo sesers nepaliksiu. Nenoriu kitą kartą jos pamatyti karste“,- tvirtino kretingiškė Alma Nedzveckienė, pasiryžusi gelbėti savo trisdešimtmetę seserį Vaidą (pavardė redakcijai žinoma) nuo smurtaujančio vyro. Tačiau su šia šeima susidūrę įvairių institucijų atstovai tvirtino, kad Vaida niekuomet vyro elgesiu nesiskundė, o ją pačią pirmiausiai reikėtų gelbėti nuo priklausomybės alkoholiui.
Darbėniškė Vaida rodė savo sužalojimus – susiūta nemaža žaizda pakaušio srityje, styrojo nuo kraujo sulipę plaukai. „Skutau kieme bulves. O kas toliau atsitiko – neatsimenu. Žinau tik, kad kaimynai iškvietė „greitąją“ ir taip atsidūriau Kretingos, o vėliau – Klaipėdos ligoninėje“,- istoriją dėstė Vaida. Absurdiški pageidavimai Nors ji „Pajūrio naujienoms“ prisipažino tiksliai nežinanti, kaip patyrė sužalojimus, tačiau šalia stovint seseriai A. Nedzveckienei, neabejojo, kad tai būsiąs jos sutuoktinio darbas. Raginama sesers, ji pasiskundė ir tuo, kad Darbėnų apylinkės inspektorius Antanas Stonkus nepriėmė iš jos pareiškimo. Tai sužinojęs A.Stonkus neslėpė nustebimo. „Ji atėjo ir išreiškė pageidavimą parašyti pareiškimą, kad žinotume: jeigu kas nors jai atsitiktų, dėl to bus kaltas jos vyras. Bet mes negalime paimti tokio pareiškimo, kuris kaltintų žmogų už įvykius, kurių dar nebuvo. Negalima žmogaus nubausti į ateitį,- absurdiškais pageidavimais stebėjosi A.Stonkus. – Moters pats paklausiau, kur ir kaip ji susižalojo galvą, tačiau tuomet ji pasakojo aplinkybių neatsimenanti ir prisipažino, kad ko gero, pati bus parvirtusi ant laiptų. Būtent dėl šio įvykio ji nieko nekaltino ir savo vyrui pretenzijų neturėjo“. Norėdamas dar detaliau išsiaiškinti situaciją Vaidos šeimoje, A.Stonkus jai girdint paskambino jos sutuoktiniui, o vėliau ne kartą lankėsi jos namuose, kalbėjosi su jos artimaisiais bei vyro motina. Vaidos šeimos problemas A.Stonkus aptarė ir su seniūnijos bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Permainingi norai Apie tai, kad ją galėjo sumušti sutuoktinis, Vaida neprasitarė ir medikams, kai greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta į ligoninę. Antraip gydytojai apie tai būtų pranešę policijai. Ji iš medikų jokio pranešimo nebuvo sulaukusi ir apie įvykį sužinojo, kai pati Vaida, lydima sesers A. Nedzveckienės, atvyko į Kretingos rajono policijos komisariatą ir vis dėlto parašė pareiškimą, savo sutuoktinį kaltindama sumušimu. Tačiau prasklaidyti įvykį gaubusias miglas pareigūnams nepavyko ir šįkart: Vaida atsisakė važiuoti pas medicinos ekspertus, kad jai būtų nustatytas sužalojimo pobūdis ir mastas. Bet kitą kartą ji vėl persigalvojo ir pas medicinos ekspertą nuvyko savo iniciatyva. Vis dėlto neturėdamas išsamios informacijos ir reikiamų dokumentų apie įvykį, teismo medicinos ekspertas buvo bejėgis padaryti konkrečią išvadą, kaip Vaida galėjo būti sužalota. Policija Vaidai pasiūlė į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Toks kelias yra vienintelis smurtą patyrusioms moterims, kurioms medicinos ekspertai nustatė, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas. Smurtą patiria nuolat „Pajūrio naujienoms“ Vaida guodėsi sutuoktinio kumščio jėgą patyrusi ne kartą per šešerius bendro gyvenimo metus: jos kūną neretai „puošia“ mėlynės ir randai. „Neseniai akis teužgijo“,- prasitarė Vaida, tvirtinusi, jog tam, kad vyras ant jos išlietų įtūžį, rimtos priežasties nė nereikia. „Sako, kad aš kiekvieną dieną geriu, o iš tiesų pats pijokauja. Jei tikrai girtaučiau, nebūtų namai sutvarkyti, valgyti išvirta, pasirūpinta vaikais“,- vardijo Vaida, auginanti du mažamečius sūnus: pusketvirtų ir penkerių metų amžiaus. A.Nedzveckienė sakė gerai suprantanti, ką patiria jos sesuo: „Aš pati tokį patį pragarą esu praėjusi. Buvęs vyras taip sutvarkė dokumentus, kad po skyrybų iš manęs buvo atimti vaikai, o pati likau gatvėje. Nenoriu, kad toks pat likimas ištiktų ir mano seserį, todėl jos nepaliksiu. Ji – juk ne bokso kriaušė.“ A. Nedzveckienė apgailestavo, kad su draugu gyvendama vieno kambario bute neturi galimybės pas save priglausti sesers, kuri su šeima gyvena savo uošvių name. Pasak A. Nedzveckienės, nors ji užaugo devynių vaikų šeimoje, tačiau daugiau niekas kitas iš brolių ir seserų Vaidai nepagelbės –per daug atitolę santykiai. Padės socialinis darbuotojas Darbėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Aldona Kairienė teigė, kad iki šiol jokio pranešimo apie Vaidos vyro smurtavimą nebūta. „Rugpjūčio pabaigoje buvau ant jos veido pastebėjusi mėlynę, todėl paklausiau, kas atsitiko. Moteris tvirtino, kad jai vyras trenkė, bet tai buvęs pirmasis kartas, kad pati jaučiasi kalta dėl kilusio ginčo ir atsisakė nuo bet kokių pretenzijų savo vyrui. Ji mane užtikrino, kad vyras vaikų nemuša, bet man tai buvo pirmasis nerimo signalas“,- pasakojo A.Kairienė. Ji sakė vis pasidomėdavusi Vaidos šeima ir galinti paliudyti, kad abu vaikai buvo prižiūrimi, moteris iš tiesų rūpinosi namais. „Tačiau toje šeimoje daug problemų ir jas būtina spręsti“,- patvirtino Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Margevičienė, kuriai teko lankytis Vaidos šeimoje. A.Margevičienė teigė, kad Vaidos šeimą įrašius į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, joje nuolat lankysis socialinis darbuotojas. „Jis konkretizuoja šeimos problemas ir su šeima dirba pagal sudarytą individualų planą. Kai socialinis darbuotojas pastebi teigiamų poslinkių, jis šeimoje lankosi rečiau, tačiau ji vis vien yra stebima“,- paaiškino A.Margevičienė. Pasak jos, socialinis darbuotojas gali padėti ir išsivaduojant iš alkoholizmo – motyvuojant žmogų atsisakyti šio žalingo įpročio, patariant, kur kreiptis pagalbos ir pan. Skyryboms ryžtasi ne kiekviena Pagalbą smurtą šeimoje patyrusiems asmenims suteikia ir Kretingos socialinių paslaugų centras. „Suteikiame visą socialinę pagalbą: psichologo, socialinio darbuotojo, teisininko konsultacijas, apnakvydiname, laikinai apgyvendiname. Pagelbstime ir atstatant santykius šeimoje bei su artimaisiais“,- paaiškino Kretingos socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Virginija Narbutienė. Anot jos, dažnai smurtą patiriančios moterys pagalbos ryžtasi kreiptis tik tada, kai išgirsta likimo draugių sėkmės istorijas arba yra paskatinamos giminaičių. Tačiau dažną smurto auką nuo skyrybų vis dar sulaiko faktas, kad yra finansiškai priklausomos nuo sutuoktinio, neturi informacijos apie galimas išeitis arba gailisi, kad vaikai augs be tėvo. Panašiai nutiko ir Vaidai – po kurio laiko ji redakcijai pasisakė susitaikiusi su vyru, jam jokių pretenzijų neturinti ir norinti kuo greičiau pamiršti šią skaudžią istoriją. Kad didelė dalis smurtą patyrusių moterų apsisprendžia likti gyventi su savo sutuoktiniu, patvirtino ir Kretingos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Tomas Mikelkevičius. „Tai yra opi problema, kurios oficiali statistika neatspindi – tiesiog ne visos smurtą patiriančios moterys kreipiasi į policiją. Kita vertus, kol nėra taip laukiamų įstatymų pakeitimų šioje srityje, pareigūnams sudėtinga spręsti šeimų konfliktus – negalime izoliuoti smurtautojo nuo šeimos, tad jis lieka gyventi vienuose namuose. Mano nuomone, turėtų būti naudojamos ne tik policijos priemonės, bet ir veikti visa socialinė sistema, kad smurto aukai būtų pagelbėta iš tikrųjų, - kalbėjo T.Mikelkevičius. - Per šių metų pirmąjį pusmetį buvo užregistruoti 494 iškvietimai į konfliktus šeimoje, o dėl smurto šeimoje išnagrinėti 62 prašymai bei skundai, pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš moteris šeimoje. Per 2010 metų pirmąjį pusmetį iškvietimų į šeimyninius konfliktus buvo 349, o prašymų ir skundų dėl smurto šeimoje išnagrinėta 51, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.“
|
|
