|
|
|
Už pavyzdingą rūšiavimą – lengvata
Vydmantiškiai Milda ir Ženius Meilai už šiukšles teturės sumokėti pusę kainos, negu yra nustatytas vietinės rinkliavos mokestis. Tokį sprendimą, galiosiantį vienerius metus, po ilgų ir audringų kalbų per vakarykštį posėdį palaimino Kretingos rajono taryba. Meilų šeima – pirmoji rajone, kuriai rajono taryba nusprendė suteikti lengvatą už, jos pačios žodžiais tariant, pavyzdingą rūšiavimą. Nors komisija, specialiai sudaryta tam, kad nagrinėtų prašymus suteikti lengvatas už šiukšlių mokestį, ir iki šiol buvo sulaukusi daugybės prašymų iš gyventojų sumažinti mokestį mainais už rūšiavimą. „Ženius Meilus – išskirtinis žmogus. Jo namuose du kartus buvau ir visaip jį provokavau – kaip atsakymą į mano klausimus jis kaskart pateikdavo čekius. Ženius Meilus šiukšles rūšiuoja tiesiog fanatiškai ir pas jį „Kretingos komunalininkas“ neturi ko važiuoti“,- sakė komisijos pirmininkas vicemeras Vytautas Ročys. Jo žodžius patvirtino ir dar keletas tarybos narių, paliudijusių, kad Ž.Meilus pats surūšiuotas šiukšles nuveža ir parduoda supirkėjams – metalo, plastiko, stiklo ir kt. Paleido „džiną“ „Negalime paleisti džino iš butelio. Tada nebesuvaldysime proceso,- įspėjo tarybos narys Konstantinas Skierus, kurio nuomone, suteikus išimtį vienam šiukšlių rūšiuotojui, tokiais pat prašymais rajono Savivaldybę užvers ir kiti gyventojai. – Gyventojai pagal atliekų tvarkymo taisykles atliekas laikyti savo teritorijoje gali ne ilgiau kaip dvi savaites. Gyventojai šiukšlių negali kaupti savo namuose, nes tam jie neturi reikiamų sąlygų. Išimčių rūšiuotojams negalime daryti dar ir dėl to, kad ir taip „Kretingos komunalininkas“ nesurinks metų plane numatytų lėšų.“ Tarybos narys Povilas Turauskis buvo įsitikinęs, kad vietinės rinkliavos neturėtų išvengti nė vienas rajono gyventojas. „Kaip visi mokame mokesčius sveikatos apsaugos sistemai – sergi tą mėnesį ar ne, taip solidarumo principas turėtų būti išlaikytas ir kalbant apie vietinę rinkliavą. Juk šis mokestis sumokamas ne tik už tai, kad komunalininkai išvežė šiukšles, bet ir už kitas paslaugas – vartų mokestį, sąvartynų tvarkymą ir kita“. Tačiau dauguma tarybos narių pasisakė, kad rūšiavimą skatinti reikia, o kitų įrankių tam padaryti neturima. „Sakėme, kad skatinsime rūšiavimą. Taigi ir realiai parodėme, kaip galima sumažinti išlaidas rūšiuojant“,- 18 iš 24 tarybos narių pritarimu priimtu sprendimu pasidžiaugė Vytautas Karaliūnas. Sistemą tobulins Tarybos nario Almanto Skruibio pastebėjimu, apskritai būtų naudinga parengti tikslią metodiką, pagal kurią tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gautų lengvatą ar visiškai būtų atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio. „Kaskart per posėdžius turime balsuoti tai dėl vienos bendrovės, tai dėl kitos. Parengus tikslią metodiką, kiekviena įmonė pati susiskaičiuotų, kokį mokestį jai reikia sumokėti“,- sakė A.Skruibys, reaguodamas į tai, kad šįkart taryba nutarė suteikti 45 proc. lengvatą už 2011 metus bendrovei „Baldinis“, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį. Tame pačiame rajono tarybos posėdyje buvo patvirtintas ir Kretingos rajono Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo planas 2011-2020 metams. „Per metus Kretingos rajone surenkama apie 17 tūkst. tonų šiukšlių. Iki 2013 metų šį kiekį turėsime sumažinti perpus. Iki 2015 metų kaina turės bus diferencijuota tiems, kas rūšiuoja, kad pajustų ne tik moralinę, bet ir materialinę naudą“,- laukiančius iššūkius nusakė Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimondas Jocius, tarybos nariams pristatęs sprendimo projektą. Plane, kuriame nustatytos priemonės atliekų tvarkymo sistemai organizuoti, numatyti ir infrastruktūros pagerinimo darbai: Ankštakiuose bus įrengtos dvi aikštelės - didelių gabaritų atliekų ir žaliųjų atliekų kompostavimo, kiekvienai iš jų skiriant po 1,6 mln. Lt. Dar 46,8 mln. Lt kainuos regioninis atliekų mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginys Dumpių kaime, 3,5 mln. Lt – Dumpių sąvartyno III sekcijos statyba, 2,3 mln.Lt – Ankštakių sąvartyno rekultivavimas. Pinigus šiems projektams įgyvendinti skyrė Europos Sąjunga. Panaikino Švietimo tarybą Tarybos nariai į dvi apylyges stovyklas pasidalino svarstant projektą dėl Kretingos rajono Švietimo tarybos panaikinimo. Švietimo tarybą iki šiol sudarydavo po du mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių ir mokinių tėvų atstovus, kurie buvo renkami kas dvejus metus, bei vieno Švietimo skyriaus specialisto. Čia tvirtą požiūrį išsakė Vytautas Karaliūnas: „Jeigu įstatyme parašyta, kad „gali būti steigiamos savivaldybės švietimo ir atskirų švietimo sričių tarybos“, tai mes būtinai nutariame geriau nieko nesteigti. Siūlau balsuoti prieš Švietimo tarybos panaikinimą, nes taip kartu naikiname ir demokratiją.“ Tarybos narys Saulius Šopaga teigė manąs, kad panaikinus Švietimo tarybą kartu atimamas ir demokratijos įrankis tėvams, mokytojams pakeisti kokį nors sprendimą. „Suprantu, kad iki šiol šis įrankis nepanaudotas, tačiau nežinia, ar jo neprireiks ateityje“,- svarstė S.Šopaga. Priešingos nuomonės buvo tarybos narys Darius Petreikis, kurio teigimu, ši įstatymo nuostata ne tiek įgyvendina demokratiją, kiek ją imituoja. „Švietimo taryba rinkdavosi kartą per metus ir tik tam, kad pritartų Kretingos rajono metiniam švietimo veiklos programos projektui. Nemanau, kad mokiniai ir tėvai galėtų lemti svarbius sprendimus, nes tam reikia išmanymo ir įsigilinimo švietimo srityje.“ Kad Švietimo taryba buvo neveikli, patvirtino ir Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė: „Pastebėjome, kad mokiniai nori diskutuoti su mokiniais, tėvai – su tėvais, mokytojai – su mokytojais, o direktoriai – su direktoriais. Visi jie turi savas temas, juos kuruoja Švietimo skyriaus specialistai. Tuo tikslu rugsėjo 6 dieną buvo įkurta mokyklų direktorių taryba, pedagogai turi savo metodinius būrelius ir tarybas, rajone veikia mokinių parlamentas. Planuojama steigti ir Tėvų forumą, kuris atstovautų visų švietimo įstaigų vaikų ir mokinių tėvų interesams – ši idėja pasiteisino kituose rajonuose“, - apie aktyvią švietimo bendruomenės veiklą kalbėjo D.Martišauskienė. Vieno balso persvara rajono Švietimo tarybą buvo nuspręsta panaikinti. Pastatą perdavė bendruomenei „Tai yra logiškas sprendimas, kaip ūkiškai išspręsti patalpų renovacijos klausimą“,- sakė Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas, rajono mero paklaustas patarimo, ar verta Laukžemės kaimo bendruomenei pagal panaudos sutartį perduoti neeksploatuojamas Kultūros centro filialo patalpas, esančias Laukžemėje, Saulėtekio g. 1. Rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė paaiškino, kad bendruomenės poreikiams pakaktų ir pirmojo pastato aukšto. „Tačiau bendruomenė planuoja dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros programos priemonėje „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ ir gautus pinigus panaudoti patalpų rekonstrukcijai. Jei pagal šį projektą būtų suremontuotas tik pirmasis aukštas, dėl antrojo aukšto patirtume didelius šilumos nuostolius, o vėliau vis vien tektų ieškoti pinigų ir stogo remontui. Bendruomenė ant savo pečių prisiimdama didelę atsakomybę, siūlo remontuoti abu pastato aukštus, nes taip būtų ekonomiškiau“,- kalbėjo J.Vaickienė, perspėjusi, kad palikus antrąjį aukštą neremontuotą, po kiek laiko reikėtų stogą lopyti iš savo lėšų arba skelbti konkursą privatizavimui. Tačiau sunkiai tikėtina, kad atsirastų privatus asmuo, kuris pasiryžtų investuoti į dalį prastos būklės pastato.
|
|
