Septynmetė išgelbėjo skęstančią draugę

Aušrinė Zeigytė (dešinėje) ir jos gelbėtoja Vesta Beržanskaitė, lemtingą gyvenimo akimirką nepabijojusi draugei ištiesti savo vaikišką, bet tvirtą pagalbos ranką.

Vydmantuose gyvenančios pirmokės Aušrinė Zeigytė ir Vesta Beržanskaitė – neišskiriamos draugės. Aušrinei įkritus į tvenkinį, Vesta nė negalvodama, kad ir pati gali atsidurti vandenyje, ištiesė pagalbos ranką ir padėjo draugei išsikapanoti į krantą.

Paslydusi atsidūrė vandenyje

Abi mergaitės lanko Vydmantų vidurinę mokyklą. Nors ir nesėdi viename suole, tačiau iš mokyklos grįžta kartu. Tą dieną, kiek pabuvusios kambaryje pas Aušrinę, mergaitės nusprendė nubėgti pasižiūrėti voljere esančio Vestos šuns. Vėliau jos išgirdusios prie netoliese esančio tvenkinio žvejojusio berniuko kvietimą ateiti. Aušrinė, bėgdama tvenkinio pakraščiu, paslydo ir nepajuto, kaip atsidūrė vandenyje. Nors tvenkinys ir nėra labai didelis, tačiau žiemą neužšąlantis ir gilus – įkritusi Aušrinė kojomis nepasiekė dugno. Truputį mokėdama plaukti ji bandė išsilaikyti paviršiuje.

Vesta, matydama, kaip draugė stengiasi išsilaikyti vandens paviršiuje plakdama kojomis vandenį, net negalvodama ištiesė rankas, bandydama sučiupti draugę. Ji ir padėjo Aušrinei išsikapanoti į krantą. Kiaurai peršlapusi mergaitė iš pradžių net bijojusi eiti namo.

Vaidotas Zeigis, pamatęs grįžusią peršlapusią dukterį, pirmiausia pagalvojo, kad mergaitės sumanė, kaip vidurvasarį, kieme laistymo žarna apsipilti vandeniu. Todėl jis dukrą net išbaręs. Tik vėliau, išgirdęs, kas atsitiko, suprato, į kokią padėtį buvo patekusi jų dukra.

- Jei ne Vesta – neaišku, kaip būtų viskas pasibaigę, - jaučiantis dėkingumą mažajai gelbėtojai sakė V.Zeigis.

Išsimaudžiusi šaltame vandenyje Aušrinė net nesusirgo.

Didvyre nesijaučia Nors Vesta ir nelinkusi kalbėti apie draugės išgelbėjimą, tačiau purvina grįžusi namo mamai papasakojo, kas tą dieną nutiko.

Vaidotas Zeigis, su lenta bandęs pasiekti tvenkinio dugną, įsitikino, kaip ten gilu.

Pasak Vilmos Beržanskienės, Vesta pasakojo, kad prieš tai mokykloje mokytoja kalbėjo apie baimę ir kaip ją įveikti, kaip įvairiose situacijose. Tikriausiai mokytojos pasakojimas labai jai įsiminė, kad septynmetė nesutriko ir puolė gelbėti draugės.

- Ji pasijuto esanti vyresnė už Aušrinę, nes jos gimtadienis – rugpjūčio 14 d., o Aušrinės – rugsėjo 17 dieną. Todėl esą jos pareiga ir buvo padėti Aušrinei,- sakė V. Beržanskienė.

Didžiausias mergaičių nerimas - kad supykę tėvai gali nebeleisti bendrauti. Todėl, pasak Vestos mamos, dukra labai apsidžiaugė, kai sužinojo, jog abi eis pas Aušrinę.

Aušrinė ir Vesta – nenustygstančios vietoje. Vieną minutę būnančios kieme, kitą – pievoje ar kur kitur. Jos viena su kita labai artimos, kartu lanko šokių būrelį mokykloje, kartu švenčia gimtadienius. Todėl Aušrinė sako, kad jos „draugauti pradėjo tik gimusios“. Abi turi ir vyresnius brolius: Aušrinė – vieną, Vesta – du. Todėl vienodo amžiaus mergaitėms būti kartu labai smagu.

V.Zeigis prisiminė, kad prieš porą metų kaimynų šuo įkando į koją Vestai, tada jos gelbėti puolė Aušrinės brolis.

• Rašyti komentarą (10)