Senosios kapinės lipa į gyventojų langus

Senųjų kapinių pašonėje esančių Vilniaus gatvės 21 ir 21 a namų gyventojai sunerimo: buvo žadėta nebelaidoti prie įėjimo į kapines, priešais „Liepos“ parduotuvę, tačiau ten vėl kasamos naujos kapavietės.

Prie kapinių prigludusius Vilniaus gatvės namus nuo mirusiųjų karalystės teskiria vos keliasdešimt metrų.

„Iškasė kapą kone po pat langais: nuo mūsų langų iki kapų belieka vos 20 metrų. Nėra jokios galinės tvoros, kuri skirtų kapines nuo mūsų valdos, - nebelieka jokio privatumo. Tam, kad nesimatytų kapinių vaizdų, teko aplink sodybą pasodinti gyvatvorę, - kalbėjo Vilniaus g. 21 namo gyventojas Romas Meškys. – Be to, kapinės tame gale baigiasi stačiu šlaitu: baugu, kad kokia nuošliauža po liūčių neišjudintų grunto, - žiūrėk, dar ir išlįs karsto kraštas“.

Vyras sakė, jog gyvena iš tėvų paveldėtame name, o keturios abiejų namų šeimos naudojančios šulinio vandenį.

Jis tvirtino, jog parašęs raštą Kretingos miesto seniūnijai, kad būtų paaiškinta, kodėl kapinės lipa į jų namų langus.

„Nieko nesakome, jei laidojama į senas kapavietes, bet prie įėjimo jau dygsta nauji kauburiai“, - kalbėjo R.Meškys. Jis tikino žinąs, kad leistina norma nuo kapinių ligi gyvenamųjų namų yra 300 metrų.

Kapinių prižiūrėtojas Antanas Raudonis paaiškino, kad sanitarinės zonos – 300 m ligi gyvenamųjų namų – yra privalu laikytis tik naujai įrengtose kapinėse, bet ne senosiose.

„Šiose kapinėse buvo laidojama jau prieš 400 metų, ir šiandien jų teritorijos neperžengiame. Nesuprantama, kodėl žmonės skundžiasi, juk patys arba jų tėvai žinojo, kad namus statosi prie pat kapinių“, - stebėjosi A.Raudonis.

Jo žodžiais, prie įėjimo į kapines kapaviečių skaičius bus ribojamas. Tačiau kretingiškiai žino, kad visose Kretingos kapinėse stipriai trūksta vietų, todėl ir tenka išnaudoti joms nenumatytus plotus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė mano, jog grėsmė aplinkinių namų gyventojams gali kilti tik dėl vandens iš šachtinio šulinio naudojimo. „Jeigu gyventojai prisijungtų prie miesto vandentiekio, grėsmių nebūtų. Jiems vertėtų pasidaryti vandens mikrobiologinį ir cheminį tyrimus. Maisto gaminimui patarčiau pirkti ar parsinešti tinkamo geriamojo vandens. Gyvenant prie kapinių, išliktų tik psichologinis diskomfortas“, - tvirtino D.Jociuvienė, darsyk patikindama, jog Vyriausybės sprendimu senoms kapinėms sanitarinė zona nebėra nustatoma.

• Rašyti komentarą (16)