|
|
|
Kur suskambo pirmasis mokyklos skambutis
Rugsėjis – tarsi neoficialus mokyklos mėnuo. Šį rudens mėnesį visas mokymosi procesas tarsi įsisiūbuoja, mokyklos suolas vis dar atrodo patogus, retai norisi žvilgčioti pro langą, o prieš pamoką pasigirstantis skambutis skamba ypatingai. Seniausiai skambutis skamba Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje – ten prieš septynis dešimtmečius buvo įkurta Kretingos pradžios mokykla.
Tačiau pirmieji kvietimai – galbūt skambučiu, galbūt žodžiu – skambėjo jau kur kas seniau. „Pirmoji Kretingos pradžios mokykla buvo įkurta 1609 metais – steigiant vienuolyną turėjo būti įsteigta ir parapijos mokykla, kurią greičiausiai išlaikė pranciškonai“, - sakė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas. Pasak jo, daugelį metų Kretingoje nebuvo lietuviškų pradžios mokyklų – ugdymo įstaigose buvo mokoma lenkų kalba. Lietuviškos mokyklos pradėtos steigti tik XIX amžiaus viduryje. „Iki 1863 metų sukilimo mokyklas būdavo leidžiama steigti prie bažnyčių parapijų. Po sukilimo tokios mokyklos buvo likviduotos, įkurtos valstybinės liaudies mokyklos. Jose net tikybą dėstydavo rusiškai ir stačiatikių šventikai. Tik amžiaus pabaigoje tikybą leista dėstyti katalikų kunigams. Lietuvių kalba į mokyklas sugrąžinta tik 1906 metais. Tačiau kurį laiką lietuvių kalba buvo tik kaip pagalbinis dalykas. 90 procentų mokinių sudarė berniukai – būsimi Rusijos kareiviai, ūkininkai. Jiems visų pirma buvo privalu mokėti rusų kalbą. Kol buvo uždrausta lietuvių kalba, ir Kretingoje veikė slaptos daraktorių mokyklos. Jos gyvavo ir atgavus laisvą spaudą“, - pasakojo J.Kanarskas. Istoriko žiniomis, pirmieji bandymai Kretingoje steigti lietuvišką mokyklą atsirado per I pasaulinį karą. Kunigo Pranciškaus Bizausko rūpesčiu 1915 metais dabartinėje Vilniaus gatvėje, šalia špitolės buvo įkurta pirmoji pradžios mokykla. „Medinis pastatas, kurio dabar jau nebėra, buvo pastatytas 1809 metais – grafas Platonas Zubovas buvo jo fundatorius. Pastatas tarnavo iki 1941 metų gaisro“, - kalbėjo J.Kanarskas. Švietimo ministro įsakymu 1928 metais Kretingos mieste, o 1930-1931 metais apskrityje buvo įvestas privalomas pradinių klasių lankymas. Kretingoje veikė žydų ir dvi lietuvių pradinės mokyklos, iš kurių viena buvo įkurta prie miesto prijungtame Kretingos kaime – Kretingsodyje. Pagal 1938 metų mokslo reformą pradinės mokyklos padarytos šešių skyrių. Kretingoje iškilo problema, kur sutalpinti pradžios mokykloje Nr.1 besimokančius vaikus. „Neturėdama pakankamai patalpų, savivaldybė naujiems skyriams nuomojo kambarius mieste – pavyzdžiui, vaikai mokėsi Kęstučio gatvėje buvusiame pastate, kuris stovėjo šalia liuteronų bendruomenės namų. 1937-1939 metais Vilniaus gatvės ir Šaulių (dabartinė Žemaitės) alėjos kampe buvo pastatyti modernūs mūriniai rūmai. Tuomet jie kainavo 25 tūkst. litų. Čia buvo įrengtos erdvios klasės ir 500 vietų aktų salė, įvestas centrinis šildymas, kanalizacija ir vandentiekis“, - vardino J.Kanarskas. Tačiau naujame pastate pradžios mokykla iš karto veikti nepradėjo – vokiečiams okupavus Klaipėdą, dalis mokinių buvo perkelta į Kretingą – mūriniame pradžios mokyklos pastate buvo įkurtas Šventosios Vytauto Didžiojo gimnazijos Kretingos skyrius – pačią gimnaziją tuo metu buvo tik planuojama statyti Šventojoje, kuri turėjo tapti naujuoju Lietuvos uostu. „Į naująją pradžios mokyklą pradinukai sugrįžo tik po karo. Pradžios mokykla čia veikė iki pat mokyklos perorganizavimo į II vidurinę“, - sakė J.Kanarskas. Jo žiniomis, kol nebuvo pastatyta naujoji mūrinė pradžios mokykla, be medinės mokyklos Vilniaus gatvėje, Kretingoje tarpukariu veikė pradžios mokykla Nr.2. Ji priklausė žydams ir buvo įkurta kažkur Akmenės gatvėje arba buvusioje žuvinėje.
|
|
