Trumpam pabuvo mokslininkais

Darbėnų gimnazijos trečiokai gimnazistai Paulius Padroštis ir Darius Bagdonas šiuos mokslo metus pradėjo kiek neįprastai – 17-mečiai daugiau negu savaitę dirbo ir gyveno kaip tikri mokslininkai. Su medicina savo ateitį siesiantis P.Padroštis ir apie fizikos mokslus rimtai mąstantis D.Bagdonas Lenkijoje tyrinėjo Baltijos jūrą.

Paulius Padroštis (kairėje) ir Darius Bagdonas Lenkijoje įgyta moksline patirtimi pasidalins su Darbėnų gimnazijos mokiniais.

Biologijos mokytojos Marijos Černauskienės tarptautiniame moksliniame projekte dalyvauti paraginti vaikinai įveikė milžinišką atranką. Vykti į Lenkijos Volino salą buvo pakviesti tik penki lietuviai, iš kurių du – darbėniškiai.

„Į Biala Gora jūrų tyrimų centrą atvyko mokiniai iš Danijos, Švedijos, Vokietijos. Kasdien lankydavome paskaitas, kurias skaitė garsūs profesoriai, mokslininkai. Analizavome duomenis, po pietų keliaudavome į paplūdimį, plaukėme laivu į jūrą. Ten, kaip daro tikri mokslininkai, ėmėme bentoso ir planktono mėginius, kuriuos vėliau tyrėme. Mėginius specialiomis žnyplėmis traukėme iš devynių metrų gylio“, - pasakojo P.Padroštis ir D.Bagdonas.

Vaikinams neišdildomą įspūdį paliko mokslininkų kasdienybė, darbėniškiai laboratorijoje ruošė mėginius tyrimams su mikroskopu, atliko vandens tyrimus. „Turėjome ir laisvo laiko – mokslinės stovyklos dalyviams buvo surengta daugybė ekskursijų, laisvalaikį taip pat išnaudodavome susipažinti su kitų šalių atstovais. Susiradome naujų draugų, su kuriais palaikome ryšius ir mąstome apie naują susitikimą, praplėtėme akiratį, įgijome patirties ir sužinojome praktinių dalykų, apie kuriuos kalbėsimės su savo klasės draugais, kitais gimnazistais“, - tikino jaunieji mokslininkai.

Jie Lenkijoje dirbo ir mokėsi skirtingose su jūra susijusiose srityse. D.Bagdonas pateko į geologijos grupę. Joje vaikinas išmoko atskirti skirtingų ledynmečių ir iš skirtingų vietovių į Lietuvą atneštų akmenų rūšis.

„Mokėmės atskirti priešpaskutinio ir paskutinio ledynmečio sąnašas. Uolienos būna vulkaninės, metamorfozinės ir nuosėdinės. Lietuvoje, taip pat ir mūsų rajone, gausu metamorfozinių uolienų – paveiktų spaudimo ir aukštos temperatūros“, - pasakojo D.Bagdonas.

Kranto apsaugos srityje žinias kaupęs P.Padroštis džiaugėsi, kad Lietuvos pajūryje taikomi garsių mokslininkų rekomenduojami kranto apsaugos būdai.

„Lietuvoje taikomos biotechnologijos. Tai reiškia, kad jūros krantas apsaugomas sodinant įvairius žalumynus, kurie sutvirtina kopas. Tyrimų centre taip pat mokėmės, kad krantą galima apsaugoti specialia jūros siena, kuri stabdo kranto eroziją. Vienas iš kranto apsaugos būdų yra bangolaužiai“, - sakė P.Padroštis. Mokslinėje stovykloje įgyta patirtimi vaikinai planuoja pasidalinti ne tik su savo mokyklos mokiniais. Planuojama, kad kitą kartą jūros tyrimų stovykla bus surengta Lietuvoje – darbėniškiai tikisi joje dalyvauti kaip savanoriai.

• Rašyti komentarą (4)