|
|
|
Legendinio parkų kūrėjo įspaudai Lietuvoje
„Tikru stebuklu yra laikoma tai, kad pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė, sukūręs per 100 parkų įvairiose pasaulio šalyse, atvyko į tuometinę provinciją – Palangą, - ir čia paliko nuostabaus grožio kūrinį – Botanikos parką“, - aprodydama Palangos gintaro muziejuje E.F. Andrė mirties šimtmečiui paminėti surengtą parodą, akcentavo jos koordinatorė Regina Makauskienė.
Grafų ryšiai su įžymybe Supažindindama su šešiolikoje stendų išdėliota ikonografine medžiaga, atspindinčia unikalų E.F.Andrė palikimą, R.Makauskienė pabrėžė, kad tai buvo itin spalvinga asmenybė – kraštovaizdžio architektas ir parkų meno teoretikas, leidinių autorius ir redaktorius, architektūros profesorius ir keliautojas. Garsusis architektas pirmąkart Lietuvoje su sūnumi Renė lankėsi 1898 m. „Manoma, kad jis susirašinėjo su grafais Tiškevičiais ir šie jį pakvietė sukurti parkus prie savo dvarų Lietuvoje, - pasakojo R.Makauskienė. – Didikai Tiškevičiai turėjo valdų Lenkijoje ir iš ten jų kultūriniai ryšiai tiesėsi į Europą. Tiškevičiai buvo kultūros mecenatai ir palaikė ryšius su įžymybėmis“. Yra žinoma, kad Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus žmona Antanina Lonska susirašinėjo su pačiu E.F.Andrė. Viename laiške, kurio išdidinta kopija eksponuojama parodoje, grafienė Antanina dėkojo jam už atsiųstus egzotinius augalus – figas – ir dovanų išsiuntė knygą apie kopų prie Memelio apželdinimą. Lietuvoje E.F.Andrė grafams Tiškevičiams, be Palangos, sukūrė dar 3 parkus: Lentvaryje, Užutrakyje ir Trakų Vokėje. Tie trys parkai taip pat išlikę ligi mūsų dienų, tačiau jų būklė – apgailėtina. Išpuoselėtas ir prižiūrimas tik Palangos botanikos parkas, neseniai pavadintas Birutės parku. Galėjo konsultuoti ir Kretingos grafus Medžiagą apie tai, kad E.F.Andrė Lietuvoje sukūrė 4 parkus, Prancūzijos archyvuose surado ir ją kaupė kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas. Nors nėra duomenų, kad E.F.Andrė talkino kuriant parką ir Kretingoje, tuo metu garsesnėje už Palangą, tačiau tokia versija neatmetama. „Grafas Feliksas viešėdavo pas savo tėvą Juozapą Tiškevičių Kretingoje. Manau, kad jiedu aptardavo ir įvairius ūkinius reikalus. Galbūt tėvui, puoselėjančiam parką prie dvaro, jis perduodavo ir E.F.Andrė patarimų, o galbūt net pats garsusis architektas jį konsultavo“, - svarstė R.Makauskienė. Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės teigimu, parkas prie Kretingos dvaro buvo pradėtas kurti dar ankstesnio jo šeimininko vyskupo Ignaco Jokūbo Masalskio iniciatyva. Yra žinoma, kad vėliau dvaro matininkas Šostakas įvedė inžinerinius įrenginius, formavo gėlynus. Parko augalais rūpinosi vengrų kilmės daržininkas Haidukas. „Mūsų muziejuje yra sukaupta gausios ikonografinės medžiagos, tačiau tikslių parko kūrėjų pavardžių dar neišsiaiškinome, - tuo tikslu dar reikės padirbėti archyvuose“, - tvirtino V.Kanapkienė. Palangos parkas – tipiškas pavyzdys E.F.Andrė, XIX a. pabaigoje kurdamas parkus, įvykdė savotišką kultūrinę revoliuciją: iš griežto geometrinio išplanavimo jis perėjo į išlaisvėjimą. Jo idėja – išnaudoti natūralias parkų, miškų, laukymių erdves ir jose formuoti griežto išplanavimo gėlynus. Naujasis jo stilius, R.Makauskienės teigimu, gerai atsispindi Birutės parko išplanavime: einant pagrindiniu parko taku rūmų link, atsiveriančiose erdvėse formuojamos giraitės, medžių grupės bei įspūdingi pavieniai medžiai. Žaidžiama jų žalumos atspalviais, kurių galima suskaičiuoti net apie dvi dešimtis. Natūralios gamtos įspūdį sustiprina šviesos žaismas tvenkinio vandens paviršiuje. Parko įspūdžio kulminacija – gėlynais apsodintas griežtos geometrinės formos parteris. E.F.Andrė parkai yra puikus mišraus stiliaus – angliško ir prancūziško – mišinys. Parkų kūrybos tyrinėtojai mano, kad jo sukurti parkai iki šiol gyvuoja todėl, kad jų kompozicijos principai paremti puikiu augalijos išteklių pažinimu ir pritaikymu konkrečioms vietos sąlygoms. E.F.Andrė parkai ligi šiol stebina savo grožiu ne tik Prancūzijoje, Anglijoje, Liuksemburge, Italijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, bet ir Egipte bei Urugvajuje, Pietų Amerikoje. Jis buvo ir pirmojo pasaulyje rožių sodo Marnos slėnyje, Prancūzijoje, įkūrėjas. Kūrėjo vardu pavadinta gėlė Garsusis parkų kūrėjas dėstė architektūrą Versalio sodininkystės mokykloje. Jo kūrybinė patirtis ir universalus želdynų išmanymas įtaigiai atskleistas knygoje „Sodų menas“, kuri pagrįstai laikoma tobuliausiu traktatu apie parkų ir sodų kompozicijas. „Šiuo traktatu vadovaujamasi lig šiol, nieko geresnio nėra sukurta. Dar laukiama lietuviško jo leidimo“, - teigė R.Makauskienė. E.F.Andrė buvo ir aistringas keliautojas: jis vyko į mokslinę ekspediciją po Pietų Ameriką, ištyrė ir aprašė 129 egzotinių augalų rūšis ir pirmasis parvežė į Europą gėlę anturį, kuri buvo pavadinta jo vardu – Anturium andreanum. Lietuvoje veikia Eduardo Fransua Andrė klubas, įkurtas bendraujant su Prancūzijoje veikiančia draugija. Šią draugiją Paryžiuje įkūrė E.F.Andrė provaikaitė Florens Andrė Olivjė. Jos dėka Lietuvą pasiekė daug jos prosenelio dokumentų. Ji, beje, prieš kelerius metus savo sutuoktuvių puotai pasirinko Palangos botanikos parką.
|
|
