|
|
|
Žydų genocidas: žudė nepažinę
Šiandien - Žydų tautos genocido dieną – ir Kretingoje prisiminta, kad prieš 70 metų buvo pradėtos masinės žydų žudynės.
Žudynių vietą Kvecių miškelyje šiandien pagerbė ją nuolat prižiūrintys Simono Daukanto pagrindinės mokyklos mokiniai, o Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų daktaras Hektoras Vitkus ta proga nagrinėjo holokausto Vakarų Lietuvoje priežastis. Talkino vietiniai gyventojai Anot H.Vitkaus, pasaulinis žydų holokaustas pagreitį įgavo būtent Lietuvoje - masinis žydų tautybės žmonių naikinimas mūsų šalyje prasidėjo jau pačiomis pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis. Pirmoji 1941 m. birželio 24 dieną nukentėjo Gargždų žydų bendruomenė – buvo nužudytas 201 žmogus. Kretingos rajonas buvo antrasis naikinimo taikinys: žudynės čia prasidėjo birželio 25-ąją – buvo nužudyta 215 žmonių. O po dviejų dienų, birželio 27-ąją, smogta Palangos žydų bendruomenei – sunaikinta 111 asmenų. Pirmosiomis karo dienomis buvo žudomi vyrai, o moterys ir vaikai suvaromi darbams į izoliuotas teritorijas – getus, o vėliau - nužudyti. H.Vitkaus žodžiais, viena staigaus holokausto priežasčių buvo ta, kad vietiniai gyventojai ir specifinė jų grupė – žydai – patyrė žaibiškus triuškinamuosius karo smūgius. Nors realiai jautė artėjančią karo grėsmę, tačiau atsitraukti žydams nebebuvo galimybių. Netikėtą smūgį sudavė III Reicho smogiamosios tarnybos, kurių pagrindinis tikslas buvo išvalyti okupuotas užnugario teritorijas nuo nepageidaujamų elementų – komunistų bei žydų. Tam buvo sukurtos ypatingosios grupės. „Kretingos masinių žudynių atvejis jau akivaizdžiai parodė, jog naciams talkina vietiniai gyventojai. Kretingos policija dalyvavo izoliuojant žydus, sudarant jų sąrašus, perduodant nacių represijų organams ir konvojuojant žydus į žudynių vietas“, - kalbėjo H.Vitkus. Palangos žydų žudynėse lietuvių indėlis – dar brutalesnis: jose jau dalyvavo Lietuvos savisaugos policijos dalinių atstovai. Tarpukariu – psichologinis lūžis H.Vitkus panagrinėjo ir priežastis, kodėl holokaustas Lietuvoje įgijo plataus proceso pavidalą, nors ypatingieji daliniai ligi tol veikė ir Lenkijoje. Tačiau ten, skirtingai nuo Lietuvos, jų veikla nebuvo sėkminga. Istorikai, anot jo, ligi šiol neranda vieningų atsakymų, kodėl taip įvyko. „Sovietiniai istorikai teisino, kad okupantai primetė savo valią. Dabartiniai istorikai mano, jog šį reiškinį nulėmė ne išorės, o vidaus politika – antisemitizmas arba neapykanta žydų tautybės žmonėms, paremta religiniais prietarais“, - sakė jis. Kažkas visuomenėje įvyko, kad tradicinis skepticizmas žydų atžvilgiu pavirto aršia antisemitizmo forma ir paskatino imtis drastiškų veiksmų. Psichologinis lūžis visuomenėje įvyko tarpukario pabaigoje – Klaipėdos krašto praradimas, Lenkijos okupacija, sovietų įžengimas į Lietuvą ir represijų bei trėmimų pradžia. Žmonėms tai atsiliepė psichologiškai: žlugo vertybės, kurių pagrindu formavosi Lietuvos valstybė - nebeliko savikontrolės principo, o žmogaus gyvybė tapo nebesvarbi. Lietuvių kolektyvinė sąmonė, profesoriaus teigimu, buvo linkusi ieškoti kaltininko ir greitai jį surado: ėmė tarpti nuomonė, kad jaunoji žydų karta – komunistai, organizavę sovietų okupaciją. „Tai buvo mitas, bet jis buvo veiksmingas. Egzekucijų organizatoriai greitai pagavo beužgimstantį lietuvių neapykantos žydams momentą ir sėkmingai juo pasinaudojo“, - vieną žydų pogromų veiksmingumo Vakarų Lietuvoje priežasčių įvardijo H.Vitkus. Kiti istorikai, jo žodžiais, mano, kad pagrindinis veiksnys buvo ne antisemitizmas, o karo sukeltas chaosas, kuomet reikėjo rinktis: kieno – stipriųjų ar silpnųjų - pusėje būti. Suprantama, kad žydai negalėjo būti stipresniųjų pusėje. Visuomenėje – kitokie žmonės Vieningo atsakymo, kodėl per Antrąjį pasaulinį karą buvo išžudyta 6 mln. žydų, tvirtino H.Vitkus, taip pat nėra: „Yra tik konkretūs pavieniai atsakymai. Žudikų mąstysenoje net pats žudymo motyvas – neaiškus. Tardytojai nesurasdavo argumentų, dėl ko pasmerkdavo žmogų. Jiems tai buvo galimybė padaryti karjerą“. Visuomenėje žydai – kitokie žmonės. Jie buvo matomi ir geri kaimynai, tačiau visiškai nepažinti. Apie kultūrinį lietuvių ir žydų suartėjimą nebuvo nė minties, o karo atveju atsirado galimybė atsiteisti už daugelį dalykų – okupaciją, tremtį, beje – ir asmeniškai. „Nors 1940-aisiais buvo ištremta daugiau žydų tautybės žmonių, nes jie buvo turtingesni, bet lietuviai matė tik savo skriaudas ir jiems reikėjo kaltininkų“, - įsitikinęs profesorius. Šiandien išgyvenusios holokausto aukos, jo žodžiais, nebenori jaustis aukomis ir sugrįžti į praeitį, o nori gyventi normalių žmonių gyvenimą. Todėl jie ragina prisiminti ne tik aukas, bet patį holokaustą – aiškinti jo priežastis ir išaiškinti kaltininkus. Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko duomenimis, iš viso Kretingos žydų kapinėse ir Kvecių miškelyje buvo nužudyta 1 tūkst. 56 kretingiškiai žydų tautybės žmonės, iš jų vien Kvecių miškelyje - 700 žmonių. Darbėnuose sušaudyta 598, Alkos kalne – 550, Kašučių kaime – 58 asmenys. Sunaikinta per 1 tūkst. turėjusi Salantų žydų bendruomenė.
|
|
