Ukraina – šalis, į kurią vėl norisi sugrįžti

Visada įdomu aplankyti svetimą šalį. Ne kartą pabuvojus Ukrainoje, vėl norisi čia sugrįžti, ypač į Krymą, kuris išsiskiria savo grožiu ir švelniu klimatu.

Paplūdymiuose moterys saldumynus nešioja pasidėjusios ant galvos. Poilsiautojui panorus jų nusipirkti, pardavėja priklaupia ant vieno kelio ir leidžia pačiam jų pasiimti.

Pakelėse verda gyvenimas

Nors po Ukrainą keliauti automobiliu nėra lengva – siauri, vingiuoti ir duobėti keliai bei pro šalį lekiantys ir kelio ženklų nepaisantys automobiliai, o kai kurie dar - ir su pilnomis priekabomis daržovių – nuvargina net ir patyrusį vairuotoją. Tačiau toks keliavimo būdas leidžia stabtelti pakelėje: nusipirkti vaisių ar virtų kukurūzų burbuolių, pabendrauti su jų pardavėjais.

Kur tu begyventum – Lietuvoje ar Ukrainoje – valgyti norisi visiems. Tad ir eiliniai ukrainiečiai ieško būdų, kaip užsidirbti pragyvenimui.

Artėjant prie Krymo, vis daugiau pakelėse matosi arbūzų ir melionų laukų. Beveik visur tokio lauko pakraštyje, prie kelio, stovi palapinė. Dažniausiai tai - net ne tikra palapinė, o laikina pastogė, surišta iš audeklo gabalų.

Šalia tokios palapinės pūpso arbūzų ar melionų piramidės. Pardavėjai – paslaugūs, malonūs ir iki juodumo nudegę saulėje. Kai nėra pirkėjų nuo kaitros slepiasi palapinėse, kuriose praleidžia ir naktis. Arbūzų ir melionų tokioje vietoje galima įsigyti gerokai pigiau negu turgavietėse, įsikūrusiose netoli miestų. Arbūzų kilogramas pakelėje kainuoja mažiau negu 30 centų. Melionų kilogramas kainuoja 40 centų, o baklažanai brangesni – už kilogramą prašo vieno lito. Ukrainos piniginis vienetas – grivina, 10 grivinų lygios 3,16 lito.

Pakelėse klesti ir virtų kukurūzų burbuolių prekyba. Jomis daugiausia prekiauja šalia kelio gyvenantys žmonės. Tai – moterų ir vaikų verslas. Karštos burbuolės ištraukiamos iš puodo ir apibarstomos druska.

Pakelėje galima įsigyti ir medaus. Pavyzdžiui, važiuojant per Naująją Odesą, abiejose kelio pusėse stovi suoliukai, taburetės, apdėtos įvairaus dydžio ir spalvos medaus stiklainiais. Tokio vaizdo Lietuvoje tikrai nepamatysi. Medaus kainos labai panašios į mūsiškes.

Nikolajevo srityje daug upių. Viena iš didesnių – Pietinis Bugas. Todėl čia pravažiuojant pakelėse dėmesį patraukia užrašai ant kartono: „Vėžiai“. Kai kur net patikslinama, kad vėžiai – dideli. Tai mums neįprasta.

Krymo gyventojai didžiuojasi savo vynu

Įvažiavus į Krymo pusiasalį akį traukia vynuogynai. Pakelėje stabtelėjus nusipirkti vynuogių, jomis prekiavusi moteris pasigyrė, kad vynuogės - šviežut šviežutėlės, jos pačios užaugintos. Panorus žvilgtelti į jos vynuogyną, ji mielai sutiko jį parodyti. Vynuogyną visai šalia namų užsiveisusi prieš trejus metus. Vynuogių augina įvairių rūšių. Anot jos, kai kurių vynuogių kekės užauga neįtikėtinai didelės ir sveria net iki 7 kg. Prižiūrėti vynuogyną ir nuskinti vynuoges padeda samdomi darbininkai. Kad daugiau žmonių sužinotų apie jos vynuogyną, rengia atvirų durų dienas.

Krymas garsėja ir savo vynais. Masandros gyvenvietėje, esančioje šalia Jaltos kurorto, 1894 metais įsikūrusi vyno darykla „Masandra“ savo vynais garsėja iki šiol. Vyno žinovai juokauja, kad „Masandros“ kolekcijos vynas unikalus ir jo neįmanoma su niekuo palyginti, taip kaip ir Leonardo da Vinčio „Džokondos“.

Kad „Masandros“ vynai – geri, parodo ir daugkartiniai apdovanojimai, gauti tarptautinėse parodose ir degustacijose. Teigiama, kad čia yra ir didžiausia vyno kolekcija pasaulyje – rūsiuose saugoma apie 1 milijonas įvairiausių rūšių vyno butelių.

Kryme auginami ir cukriniai runkeliai, paprikos, baklažanai, kitos daržovės bei uogos ir vaisiai. Persikai, nors ne visada yra idealaus vienodo dydžio, kaip mūsų prekybos centruose, bet skoniu tikrai lenkia. O jau kvepia!

Kryme – gausu kurortų. Vietos gyventojai nepraleidžia progos paplūdymiuose palepinti poilsiautojus įvairiais pyragėliais, krevetėmis, šašlykais iš midijų bei kitų jūros gėrybių, džiovinta ar vytinta žuvimi, ir žinoma – šaltu alumi. Kartais net gailestis ima žiūrint į tuos pardavėjus, kurie svilinant karščiui vos bepavelka kojas ir džiovintas žuvis, tarsi karolius suvertas ant vielos.

Ukrainos 44 proc. vidaus produkto sukuria aptarnavimo sektorius, 22,5 proc.- žemės ūkis. Beveik 54 proc. žemės naudojama žemdirbystei vystyti. Čia auginami grūdai, saulėgrąžos, iš kurių spaudžiamas aliejus ir be kurio ukrainiečiai neįsivaizduoja savo virtuvės.

• Rašyti komentarą (15)