|
|
|
Siūlomą darbą vadina vergyste
Vydmantiškė Raimonda Reinikienė tvirtino, jog Darbo birža siūlo žmogui darbą, siekdama pagerinti rodiklius ir visai neatsižvelgia į konkretų žmogų. O Kretingos darbo biržos vadovė Virginija Naudžienė tikino, jog dauguma bedarbių nenori dirbti ir kurpia pasiteisinančias istorijas.
Prabanga gyventi atskirai R.Reinikienė pasakojo, kad jos vyras Rolandas Puodėnas rugsėjo 8 dieną buvo pakviestas į Kretingos darbo biržoje surengtą darbo mugę. Darbdavys iš Klaipėdos pasiūlė darbą ir apgyvendinimą netoli jų statomo objekto. „Mano vyrui būtų tekę važinėtis po įvairius rajonus, o maistpinigių nebūtų skyrę. Sakė, kad po 10 dienų išmokėtų avansą. Paklausus, iš ko gyventi svetimame mieste, V. Naudžienė atsakė: jeigu nori dirbti, atrasi iš ko“, - situaciją atpasakojo vydmantiškė. Ji teigė, jog vakare abu su vyru dėlioję šeimos pinigus, tačiau nusprendė, jog niekaip neištempsią ligi žadamo avanso. „Maitindamiesi iš bendro puodo, visi išsitenka, o vienam vyrui svetimame mieste dienai reikėtų mažiausiai 20 Lt“, - mąstė R. Reinikienė, patikindama, jog į kelionę vyrui neturinti iš ko įdėti nė 50 Lt. Moteris teigė, kad šiuo metu jų keturių asmenų šeima, kurioje auga du vaikai gyvena už 700 Lt per mėnesį, - toks jos atlyginimas. Ji neslėpė, jog šeimai ypač sunku buvo šį rugsėjį, kada vieną vaiką reikėjo išleisti į mokyklą, o kitą – į darželį. Darbo birža – geroji tetulė? „Jeigu pasiūlo darbą ir jo atsisakai, išsyk išbraukia iš Darbo biržos sąrašų. Nepasidomi, kodėl žmogus neina dirbti. Suprantu, kai išbraukia iš bedarbių sąrašų - Darbo biržos statistika išsyk pagerėja, o konkretus žmogus jiems yra niekas“, - samprotavo moteris. R.Reinikienė mano, jog Darbo birža turėtų būti lyg gera tetulė, norinti padėti žmogui, nes jos ir paskirtis - būti tarpininke tarp žmogaus ir darbdavio. Tačiau žmogus čia jaučiasi mažas ir menkas, lyg koks prašinėtojas, mano ji. „Nuėjau pas direktorę pakalbėti. Klausiau, kam rengiama mugė, jeigu vienintelis argumentas – nori ar nenori dirbti. Kokios čia darbo paieškos, jei jos primena neįteisintą prekybą vergais, - išrėžiau. – Direktorė su manimi nesikalbėjo, pasakė – susitiksim teisme“, - atviravo moteris. Ji sakė suprantanti, kad yra žmonių, kurie tikrai nenori dirbti. Tačiau jos vyrui, į Darbo biržą iš naujo stojusiam šiemet birželį, darbą pasiūlė tik vieną sykį, o atsisakius išbraukė iš sąrašų. Moteris neslėpė, jog jos vyras su pertraukomis Darbo biržoje stovi jau 4 metus. Už neatliktą darbą nemokama V. Naudžienė R. Reinikienės pateiktą situaciją apibūdino kitaip: „Įėjusi į kabinetą, moteris neprisistatė, o išsyk pradėjo šaukti: aš žinau, kad jūs imate pinigus iš darbdavių už tai, kad surandate jiems žmonių, kaltino. Aš su ja nekalbėjau, nes nebuvo aišku, ko ji atėjo. Perspėjo, kad pokalbį įrašinės“, - sakė vadovė. Peržiūrėjusi R. Puodėno dokumentus, V. Naudžienė sakė, jog jis pageidavo statybininko darbo, nors pagal specialybę yra traktorininkas, todėl ir buvo pakviestas į statybininkams surengtą mugę. Ligi tol vyras po kelis mėnesius yra dirbęs bendrovėse „Plienas“, „Stakreta“, „Damboje“ – iš jų išeidavo savo noru arba buvo atleistas už atsainų pareigų vykdymą. „Situacija parodė, kad R. Puodėnas, kaip ir dauguma į mugę susirinkusių vyrų, iš tikrųjų dirbti nenori. Jo šeima per praėjusią žiemą kas mėnesį gaudavo po 909 Lt socialinių pašalpų. O dėl maistpinigių – pasakykite, kuris gi pradėjęs dirbti žmogus iškart gauna atlyginimą?“, - stebėjosi vadovė. Mugėje – bedarbių protrūkis V. Naudžienė teigė, jog darbo mugės nėra naujiena, - vasarą perdien jų surengiama po 2-3, o dabar – iki 20 per mėnesį. Tačiau tokios audringos ir piktos atmosferos, kokia tvyrojo rugsėjo 8-ąją surengtoje statybininkų mugėje, ji sakė ligi šiol dar nėra buvę. Į mugę buvo pakviesta 20 statybininko darbo pageidaujančių asmenų. „Vienas iš jų pradėjo aršiai pulti darbdavį, įsiaudrino ir kiti: kiek mokėsit, ką duosit, mus išnaudosite. Jie pyko todėl, kad patys yra dirbę nelegaliai ir patyrę nuoskaudų. Vienas ėmė šaukti ant manęs: kokią turi teisę kviesti į mugę, jei aš tik 2 savaitės kaip grįžęs iš užsienio, kitas – mano motina sunkiai serga, trečias namie prižiūri vaikus“, - sakė vadovė. Bendrovės „Ekstra sprendimai“ vadovas Arūnas Zagorskis tądien siūlė darbus jų statomuose objektuose Palangoje, Šventojoje, Klaipėdoje, neslėpė, jog galimos ir komandiruotės. Atvykstantiems į darbą savo transportu pažadėjo sumokėti už kurą, o po 10 dienų - avansą. Jam reikėjo įdarbinti 15 statybininkų. „Iš 20 vyrų tik 8 tądien sutiko vykti pas darbdavį, tačiau, mūsų žiniomis, neatvyko nė vienas. Darbo biržos sąrašuose šiandien yra 30 asmenų, pageidaujančių statybininko darbo, tačiau nė vienas nepanoro dirbti, nes pusė jų gauna bedarbio arba socialines pašalpas“, - kalbėjo V. Naudžienė. - O moterys kabinasi į bet kokį darbą. Jos, nors įgijusios aukštuosius išsilavinimus, net puse etato sutinka dirbti valytojomis, kad tik su vaikais turėtų iš ko išgyventi“. Jos nuomone, panaši situacija nesikeis tol, kol nebus pakeista socialinių pašalpų mokėjimo sistema.
|
|
