- Nedelsdamas skambinčiau pagalbos telefonu 112. Kol į vietą vyktų pagalba, stengčiausi ir pats kažką daryti. Pasitikiu gaisrininkais, policija. Tačiau nepasitikiu valdžia, kuri, galėdama padėti jau po nelaimės, dažniausiai nepadeda.
Ramunė Aukštikalnienė:
- 112 – šitą numerį turi žinoti kiekvienas. Juo ir skambinčiau, jei kiltų kažkoks pavojus. Ką daryčiau tuo metu, kol į įvykio vietą važiuotų atitinkamos tarnybos, niekada nesusimąsčiau. Neteko atsidurti ekstremaliose situacijose ir, tikiuosi, neteks.
Ada Raišytė:
- Niekada apie tai nemąsčiau, nes nėra buvę ekstremalių situacijų. Kai galvoju šią akimirką, atrodo, kad net nežinočiau, kur reikėtų kreiptis ir ką reikėtų daryti. Turbūt sprendimas ateitų kilus realiai grėsmei.
Mantas Jablonskis:
- Labiausiai pasitikiu savo jėgomis. Jei kiltų potvynis, sprukčiau iš įvykio vietos. Jei audra – slėpčiausi, kilus gaisrui – bėgčiau. Pagalbą reikia išsikviesti, tačiau ir pačiam reikia susiimti bei imtis atitinkamų veiksmų.
