|
|
|
Į Salantus dienai sugrąžintas tankas
„Savo akimis netikiu. Negali būti“, - Salantų miesto centre vėl išvydę prieš 20 metų nukeldintą ir iš po nakties netikėtai atsiradusį tanką, aikčiojo ankstyvą praėjusio penktadienio rytą į darbą skubantys salantiškiai. Identišką buvusio tanko kopiją - skulptūrą „Tankas“ - vienai dienai atvežė plungiškis skulptorius Juozas Laivys.
Miesto ir tanko draugystė Šią, iš 12 puto plasto gabalų pagamintą, skulptūrą J.Laivys bei akcijos sumanytojas ir projekto „Mobilios skulptūros“ koordinatorius Tomas Danilevičius sumontavo per 1 val. Menininkai nuo ryto ligi vakaro bendravo su žmonėmis ir fotografavo visus norinčius įsiamžinti prie tanko. „Mes nelinkę politikuoti. Tiesiog stengėmės sukurti objektą, kuris sukeltų vietinių žmonių emocijų bei vertinimų bangą. Man įdomu buvo tai, kad Salantuose ilgus metus stovėjęs tankas buvo pagamintas 1944 m., o jau po 3 metų jis tapo paminklu: iš gamyklos – kone tiesiai ant postamento. Šis tankas nebuvo vien sovietinės jėgos demonstravimas. Prie tanko vyko gyvenimas: žmonės čia susitikdavo, vaikai mėgo landžioti po jo vidų. Miesto žmonių gebėjimas priimti šį objektą, susigyventi su juo – tai ir jų kūrybiškumo įrodymas“, - apie tai, kodėl tanko idėją perkėlė į skulptūrą, kalbėjo J.Laivys. Skulptorius atviravo, jog jam buvę įdomu atkurti ir tikrojo Salantų tanko proporcijas bei jo istoriją. Tuo domėjosi internete, nagrinėjo nukeltą ir į Orvidų sodybą išgabentą bei ten ir šiandien tebestovintį tanką „IS (Iosif Stalin) 2“. Skulptūros buvimo laikas Salantuose – tik viena diena. „Skulptūra sukėlė susidomėjimą, o tai ir yra meno sklaidos esmė. Mes ir neturime tikslo, kad ji ilgiau čia stovėtų“, - sakė autorius. Du mėnesius gaminta skulptūra vėl sugrįš į menininko dirbtuves kaimyniniame Norvaišių kaime, Plungės rajone. „Gal dar į kokią parodą nuvešime“, - svarstė autorius. Jis juokėsi, jog gaminant tanką į dirbtuves eidavę ekskursantai, o vyrai paklausdavę, kada į technikinę apžiūrą ketinąs jį vežti. Simboliai – pyragas ir tankas „Kiek šiandien praėjo pro šalį žmonių, tiek norėtų, kad sugrįžtų prisiminimas to, kuo gyveno Salantai ir kuo šis miestas buvo žinomas visoje Žemaitijoje. Juk nuo seno Salantai garsėjo savo pyragu ir tanku. Tai būdavo ir salantiškių pasimatymų vieta: žmonės sakydavo – susitiksim prie tanko“, - kalbėjo tanką apspitusi trijulė: Antanas Vitkus, Donatas Viščiūnas ir Vilmantas Bačius. Vyrų manymu, negerai, kad tikrasis tankas buvo nukeltas skubotai, neatsiklausus žmonių nuomonės. Juk tai – paminklas kariams, istorinis objektas, o ne koks stabas - ne Stalinas ar Leninas. Karių kapinės ir buvo vieta jam. Juk šiuo tanku važiavęs ir žuvęs kareivis ne savo noru kariavo, kaip ir kiti čia atgulę, samprotavo jie. „Labai įspūdingai atrodo: niekur nebuvau tokio matęs. Jeigu tikrąjį sugrąžintų, būtų lengviau suprasti istoriją. Bet chuliganai išsyk jį nuniokotų“, - svarstė grįždami iš mokyklos ir prie tanko susispietę mokiniai Dalius Zaleckis, Aivaras Ignieris ir Kostas Narkus. „Tankas - popierinis, gaila - negalima įlįsti į vidų“, - suspigo balsas iš būrio vaikų, suskubusių ropštis ant postamento. Nukėlė po pučo Skulptūra salantiškiui Rimantui Kvasui sukėlė visą pliūpsnį atsiminimų: „Tas tankas mano ir mano draugų šitiek išlandžiotas. Jo prieky buvo liukas, pro jį viskas matydavosi. Įsivaizduokit: pats viską matai, o tavęs – niekas. Mes augome tuo metu, kai rodydavo serialą „Keturi tankistai ir šuo“, - jausdavomės lyg to filmo herojai. Kiek čia visokių nuotykių patirta. Priešais tanką, kitoj gatvės pusėj buvo milicijos pastatas, milicininkai mus vaikydavo“, - prisiminė jis. R.Kvasas sakė buvęs ir tanko nukėlimo liudininkas: „Pats tuomet buvau Salantų tarybos narys. 1991-aisiais, išsyk po Maskvos pučo, įaudrinta taryba nusprendė tanką nukeldinti. Nuomonės pasidalijo į dvi stovyklas: aš buvau prie tų, kurie siūlė tanką pastatyti kapinėse. Bet mūsų buvo mažuma. Pasigavo kraną, kuris tanką įveikė tik gabalais: nutraukė galvą – tą dalį, kuri sukinėjasi. Orvidų sodyboje ją užkėlė atvirkščiai“. Vienuolis Vilius Orvidas mainais už tanką ketinęs nukaldinti akmens skulptūrą, tačiau nebesuspėjęs dėl savo ankstyvos mirties. Tanko istorijos Prie butaforinio tanko sustoję žmonės vienas per kitą pasakojo tanko istorijas. Apie tai, kad pašautas jis buvęs ne Salantuose, o netoli Notėnų. „O ir išvis karo pabaigoje Salantuose nė nebuvę mūšio: tik pašaudę iš abiejų pusių. Žuvę kareiviai iš pradžių buvę palaidoti Gargždelės kapinėse, ir tik 1947 m. perkelti į kapines miesto centre. Patys kareiviai su dujokaukėmis juos ir perlaidojo“, - pasakojo prisistatyti nepanoręs garbaus amžiaus salantiškis. Įrengus karių kapines viršum žuvusio Tarybų Sąjungos didvyrio gvardijos jaunesniojo leitenanto G.Tyrino kapo ir buvęs pastatytas jo tankas. Nukėlus tanką, anot salantiškio, buvo mėginta susprogdinti postamentą, tačiau jis – neįveikiamas, iš jūrinio cemento, to paties, kuriuo Klaipėdos uosto krantinę mūrijo. J.Laivio žiniomis, tankas „IS 2“ iš tiesų svėrė 46 tonas, tačiau Salantuose jis jau stovėjęs „be vidurių“. „Pagal Kultūros rėmimo fondo finansuojamą projektą „Mobilios skulptūros“ menininkai ketina sukurti 3 Žemaitijos vietovių, be Salantų dar - Rietavo ir Sedos, gyventojams daugiausiai prisiminimų bei emocijų sukeliančias skulptūras“, - teigė T.Danilevičius.
|
|
