„Dovanėlė“ su kruopomis – kirmėlės

Kretingiškė Vilma Jonušienė nustėro manų kruopose, kurių nemokamai gavo pagal Europos Sąjungos programą, pamačiusi baltas kirmėlaites juodomis galvomis.

Manų kruopose, kurios nemokamai dalintos pagal Europos Sąjungos programą, buvo ir kirmėlių.

Išmetusi vieną manų pakuotę, praplėšiau kitą. Joje taip pat radau kirmėlių. Negera pasidaro, kai pagalvoju, kad jau prieš tai vieną manų pakelį supyliau į mėsą ir iškepiau kotletus, visai nepažiūrėjusi, ar nėra kirmėlių. Noriu perspėti žmones, kad vartodami nemokamai gautus maisto produktus, būtų atidūs“,- priežastį, paskatinusią viešai prabilti apie kruopose rastas kirmėles, įvardijo V.Jonušienė.

Ant pakuotės, į kurią buvo supiltos manų kruopos, užrašyta, kad jos galioja iki 2012 metų vasario 3 dienos. V.Jonušienė tikino, kad ji nemokamai gautas kruopas namuose laikiusi tik 2-3 savaites ir atmeta galimybę, kad kirmėlės į manus galėjo atkeliauti iš kitų jos namuose laikomų kruopų. „Atsakingos institucijos gali atvažiuoti pas mane į namus ir pasižiūrėti. Gyvenu tvarkingai“,- užtikrino V.Jonušienė.

Moteris sakė pasijautusi pažeminta, kai kruopose aptiko kirmėlių, tačiau suprantanti, kad dėl šio incidento produktus dalijančios moterys, ko gero, yra niekuo dėtos, o kaltės reiktų ieškoti pas gamintojus.

Maisto tiekimą labiausiai nepasiturintiems asmenims administruoja Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Tačiau jo darbuotojai rūpinasi tik reikalinga dokumentacija, o maisto produktus išdalina Raudonojo kryžiaus savanoriai.

„Visi mūsų gaunami produktai būna po keletą kartų patikrinti, kiekvienas jų turi kokybės sertifikatus. Mes produktus tik išdaliname ir už jų kokybę neatsakome,- sakė Raudonojo kryžiaus draugijos Kretingos skyriaus koordinatorė Elvyra Šernienė. – Sandėliavimo paslaugos brangiai kainuoja, mes produktus išdaliname greitai, ilgiausiai – per savaitę. Nemanau, kad per tą laiką kruopos galėjo sukirmyti.“

Nemokamai nepasiturintiems asmenims dalinamų manų kruopų gamintojas ir pakuotojas – bendrovė „Malsena plus“, kuri įsikūrusi Vievyje.

„Ir aš pykčiau kruopose radusi kirmėlių,- problemą pripažino bendrovės „Malsena plus“ kokybės laboratorijos vedėja Laima Jankauskienė. – Tačiau nereikia iš karto pirštu durti į gamintoją. Svarbiausia yra, kokiomis sąlygomis kruopos buvo laikomos. Sovietmečiu buvo nurodomos konkrečios laikymo sąlygos – temperatūra ir oro drėgmė. Dabar teisės aktuose tai nėra apibrėžta, o žodžius „sausoje ir vėsioje vietoje“ kiekvienas suprantame skirtingai“.

L.Jankauskienė paaiškino, kad esant palankioms sąlygoms kruopose ima daugintis kirminai. „Gali būti, kad dar laukuose ant grūdo luobo vabalas padėjo kiaušinėlį. Kiaušinėliai plika akimi yra nematomi, jų galima aptikti tik naudojant reagentus. Bet jais apipilti kiekvieną grūdą yra neįmanoma. Kiaušinėliai žmonėms nepavojingi, verdant jie yra sunaikinami. Tačiau esant palankioms sąlygoms, ypač vasarą, iš kiaušinėlio išsirita kirmėlės, jos iš avižinių dribsnių, kruopų, o neretai – iš produktų su riešutais gali pereiti į miltus, manus. Užkrato gali būti ir manų sėlenytėse. Tačiau tai yra natūralus procesas, taip kaip iš savo daržo parsinešus daržovių apie jas po kurio laiko ima skraidyti muselės“,- paaiškino L.Jankauskienė.

L.Jankauskienės teigimu, manų kruopoms suteikiama 8 mėnesių garantija, tačiau laikomos tinkamose sąlygos geros kokybės jos išlieka vienerius metus. „Būna, kad žmonės miltus ar manų kruopas laiko balkone, kur ištisą dieną šviečia saulė. Dėl to oksiduojasi grūduose esantis riebalas ir produktas apkarsta. Arba žmonės nepagalvoję kruopas laiko spintelėje prie dujinės viryklės. Juk tokia aukšta temperatūra – tikra „perykla“,- laikymo sąlygų svarbą akcentavo L.Jankauskienė.

• Rašyti komentarą (14)