|
|
|
Nepasidalija žemės lopiniu
Kova dėl kelių kvadratinių metrų žemės užvirė tarp dviejų Aukštkalvių kaime buvusiame Aukštkalvių dvaro pastate gyvenančių kaimynių. Edita Kelpšienė ir Inga Bružienė skirtingai įsivaizduoja šio sklypo paskirtį, nors jis nė vienai jų nepriklauso.
Edita Kelpšienė ir Inga Bružienė jau seniai neranda bendros kalbos ir viena kitai gali prikišti aibę „nuodėmių“. Tad prašydama, kad būtų išspręstas konfliktas bent jau dėl žemės lopinio, kuris yra tiesiai prieš jos buto langą, E.Kelpšienė pramynė takus į Kūlupėnų seniūniją, Savivaldybę, tačiau teisybės vis tiek neranda. „Visi namo gyventojai turi pasisodinę gėlių, pasistatę pavėsines, o priešais mano langus – netvarkytas daržas. Giminės juokiasi iš manęs, sako, kaip čia gyveni, kad neturi nei kur lauke svečių pasodinti“,- problemą išdėstė E.Kelpšienė. „Tau tos žemės nereikėjo, kol mes jos nesusitvarkėme,- E.Kelpšienei atšovė jos kaimynė I. Bružienė. – Vietoj šabakštyno įkūrėme daržą, kur savo šeimai auginame daržoves. Aštuonerius metus vargome, kol šią žemę įdirbome. Ir tik dabar jos prireikė kažkam kitam.“ I. Bružienė tvirtino, kad priešingai negu E.Kelpšienė, ji neturinti kur daugiau daržovių auginti. O daržą perkelti į kitą vietą, kur jau seniau įrengtas gražus poilsio kampelis su stalu ir suolais, I. Bružienei nekyla rankos. „Grožį kūrėme ne tik dėl savęs. Kiemas yra bendras, tad visi kaimynai, tarp jų ir Edita Kelpšienė, gali eiti ir su giminėmis prie mūsų pastatyto stalo sėdėti. Niekas jų iš ten nevaro“,- užtikrino I.Bružienė. Tačiau E.Kelpšienė į tokias kalbas nesileidžia: ji nori atskirai sau įsirengti gėlyną bei pavėsinę ir būtent toje vietoje, kuri matyti pro jos buto langus. Nesutinka E.Kelpšienė ir taip pasidalinti žemės sklypą, kad jame tilptų ir jos gėlynas, ir I. Bružienės daržovės. „Parodyk dokumentus, tada ir kalbėsimės“,- pritrūkusi kantrybės aiškintis su E.Kelpšiene, nukirto I. Bružienė. Iš tiesų: aštuonioms šeimoms privatizavus po dalį bendro namo, žemė prie jo liko nepadalinta ir ja bendrai naudojasi visi kaimynai. „Kai paklausai Kelpšienės, atrodo, kad ji teisi, o kai išklausai Bružų – imi kitaip mąstyti,- prisipažino Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė. – Sudėtinga komentuoti šią situaciją, jos nesiaiškinus iki galo. To namo gyventojai ketino daryti susirinkimą ir mane į jį pasikviesti. Bet kvietimo kol kas nesulaukiau.“ Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėją šiuo metu pavaduojanti Danutė Grudzinskienė, supažindinta su problema, kalbėjo: „Žemė prie pastato padalinama proporcingai pagal gyvenamojo namo dalį ar butą. Tačiau Žemėtvarkos skyriaus specialistai konkrečių vidinių sklypo ribų – kur kurio gyventojo dalis – nenustato. Mes tik įteisiname išorines žemės ribas ir nustatome, kokio dydžio plotas kuriam gyventojui priklauso. O kaip gyventojai tą žemę prie namo išsidalina, yra tik jų asmeninis reikalas.“ Jei vieno namo kaimynams dėl žemės pasidalinimo nepavyksta susitarti geranoriškai, jiems belieka vienas kelias – kreiptis į teismą. D. Grudzinskienė paaiškino, kad gyventojai žemę prie namų įsiteisinti gali trimis būdais: išsinuomoti valstybinę žemę, ją nusipirkti arba atkurti nuosavybės teisę, jei tokios turima, ir yra galimybė į žemę prie namų išmainyti kitur turimą sklypą. Jei gyventojai nenori pasinaudoti nė vienu išvardintų būdų ir įsiteisinti žemę prie namų, anot D. Grudzinskienės, tuomet jie neturi pagrindo ir dėl jos naudojimo kelti triukšmo. „Nesuprantamas dalykas – kaip galima reikšti pretenzijas, jei naudojamasi valstybine žeme ir nemokama jokių mokesčių,- stebėjosi D. Grudzinskienė. – Žmonės turėtų būti pilietiški ir ateiti pas mus su prašymu įsiteisinti žemę prie namų. Juolab, kad dabar pagal įstatymus visiems taikomos lengvatos – vieną kartą perkant vieną sklypą, kurio dydis – ne daugiau kaip 15 arų, galima nusipirkti už pusę kainos. Juk nežinia, kiek laiko šie įstatymai galios.“
|
|
