|
|
|
Kaimynus supykdė smarvė
Darbėnuose esančio daugiabučio, vietinių vadinamo mokytojų namu, gyventojai įsivėlė į konfliktą. Dėl katinų išmatų, dvokiančio rūsio ir nevalytos laiptinės įsikišti teko seniūnijai ir net policijos pareigūnams – darbėniškiai buitinių problemų patys išspręsti nesugebėjo. Specialų Darbėnų seniūnijos, policijos nuovados ir namo gyventojų susirinkimą sušaukę daugiabučio aktyvistai sakė jaučią gėdą, kad problemas tenka spręsti šitokiu būdu. „Patys kiek kalbame, pykstamės, aiškinamės ir nieko nepasiekiame. Mūsų laiptinė ir namo rūsys atrodo taip, lyg čia gyventų asocialūs asmenys, nors gyvena beveik vien mokytojai. Ir problemų turime daugybę – nebeaišku, net kaip jas spręsti, nes ne visi čia gyvenantys žmonės nusiteikę geranoriškai“, - sakė Naujojoje gatvėje esančiame daugiabutyje gyvenantis Adolfas Puškorius. Pasak jo, problemos daugiabutyje kaupėsi jau keletą metų. Barnių burbulas pūtėsi tol, kol gyventojai nebegalėjo perlipti laiptinėse esančio purvo ir išmatų, o rūsyje – laikyti daiktų ir daržovių. „Didžiąją dalį namo konfliktų sukėlė vienas asmuo – Aldona Šakalienė. Ji gyvena antrame aukšte ir jau dešimtis kartų yra užkišusi kanalizaciją, nes namuose išdarinėja kiaules, užtvindžiusi mano butą. Nė karto nepareiškiau pretenzijų ir kantriai remontavau, sutvarkydavau kanalizaciją. Tačiau kai šios moters keliamos problemos palietė visą namą, nusprendėme netylėti“, - pasakojo A.Puškorius. Prieš A.Šakalienę sukilę daugiabučio gyventojai jai pažėrė krūvą kaltinimų. Visų pirma darbėniškius papiktino netvarka rūsyje – jame suversti ne tik nereikalingi daiktai, bet ir pūvančios daržovės, atliekos. Dėl nepakenčiamo kvapo mokytojų namo gyventojai rūsio duris nuolat laiko atidarytas. Tokiu būdu jame prisiveisė tuntas benamių kačių. Kad jas maitina, prisipažinti nenori nė vienas, o šios dergia ne tik rūsį, bet ir namo laiptinę. „Visuose normaliuose namuose laukinės durys būna uždarytos. Pas mus gi nuolat atviros – nes tik įėjus kvapą užgniaužia baisi smarvė. Niekas nenori valyti laiptinės – joje net mėtosi šunų ar kačių išmatos“, - kalbėjo gyventojai. Tuo problemų sąrašas neužsibaigė – savo kaimynę A.Šakalienę darbėniškiai apkaltino ir tuo, kad ji netvarkanti sugadintų įrenginių bei kėsinimųsi sudarkyti namo apdailą ir bendro naudojimo žemę. „Bendrai sutarę įsivedėme bendrą kaminą. A.Šakalienė nusprendė turėti savo. Susimontavo ir paliko didžiulę skylę, per kurią eina šaltis. Jau kiek laiko nepriprašome, kad susitvarkytų. Galų gale moteriškė nusprendė apsišiltinti savo dalį namo. Į ką namas taps panašus – su tuo apšiltintu lopu? Jei visą namą šiltiname – niekas neprieštaraus. Tačiau už to slypi ir kita problema – ji nori statyti stelažus, kurie sunaikins tris dešimtmečius puoselėtą gėlyną“, - sakė A.Puškorius. A.Šakalienė gynėsi užtaisyti kamino skylės dar nespėjusi ir pažadėjo netrukus tai padaryti. Tačiau dėl gėlyno moteris buvo kategoriška – pareiškė turinti teisę statyti stelažus. Dėl bendros laiptinės ir rūsio tvarkos gyventojams savarankiškai susitarti taip pat nepavyko. Įsikišti teko policijos įgaliotiniui Antanui Stonkui ir Darbėnų seniūnijos seniūno pavaduotojai Bernadetai Litvinienei. Tik jų įpareigoti ir sugėdinti, daugiabučio gyventojai sutiko kartu išsivalyti dvokiančią laiptinę. „Visi kartu turite susitvarkyti ir įsivesti tvarką. A.Šakalienę įpareigoju per tam tikrą laiką susitvarkyti rūsį – tokia netvarka daro gėdą. Nesunku išsivalyti ir duris laikyti uždaras – tada ir katinai visur nedergs“, - darbėniškius auklėjo A.Stonkus. B.Litvinienė tą pačią dieną pažadėjo iškviesti „Nuarą“, kad šis sugaudytų rūsyje ir kieme besiveisiančius katinus. B.Litvinienė patvirtino, kad pagal Statybų įstatymą norint šiltinti namą, visų gyventojų sutikimo nereikia – užtenka pusės. Tačiau seniūnijos atstovė paragino daugiabučio gyventojus nesielgti vaikiškai ir susitarti dėl gėlyno. „Jau trisdešimt metų viena pati prižiūriu gėlyną, nors jis įkurtas bendro naudojimo plote, perku gėles, augalus, raviu, sodinu. Man tikrai gaila, jei šiltinant namą visa tai bus sugadinta. Noriu kažkokios garantijos, kad gėlynas bus atkurtas,“ – tikino Angelina Žiliuvienė. Kretingos savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Tamošauskas sakė, kad specialaus įstatymo ar reglamento, kaip elgtis tokiu atveju, nėra. Specialistas patikino, kad problemą išspręsti galima tik žmogišku supratingumu. „Jei vyksta remontas, žmonės turi teisę statyti stelažus. Nėra jokių raštiškų įsipareigojimų, kad sugadintas gėlynas turi būti atstatytas. Tačiau be jokios abejonės tokiose situacijose reikalingas žmogiškumas – jei kažką sugadinai, reikia sutvarkyti“, - teigė A.Tamošauskas.
|
|
