|
Švietimo ir mokslo ministerija žada naujovių
Tradiciniame Kretingos rajono mokyklų vadovų pasitarime, skirtame naujiems mokslo metams paminėti, pranešimą skaitė ir Švietimo ir mokslo ministerijos ministro patarėjas Albertas Lakštauskas. Jis pedagogus supažindino su švietimo naujovėmis bei ateities planais. A.Lakštauskas pedagogus informavo apie naują Švietimo įstatymą. Pagrindinės šio įstatymo naujovės yra susijusios su mokyklų tinklo pertvarkos paskutiniuoju etapu, lituanistinio švietimo stiprinimu.
Skatins neformalųjį ugdymą Ministro patarėjas savo pranešime apžvelgė naujoves ikimokyklinio, popamokinio ugdymo srityje. „Vadovai turbūt jau žino, kad yra supaprastinta darželių steigimo ir veikimo tvarka. Galime pasidžiaugti tuo, kad įvedus ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymosi krepšelį, ikimokyklinio ugdymo įstaigose iki 5 tūkst. padaugėjo vaikų. Taip pat tikimės ugdymo įvairovės ir jos skatinimo. Mūsų perspektyva – dar didesnis ikimokyklinukų krepšelis“, - kalbėjo A.Lakštauskas. Pedagogų pasitarime jis pasakojo ir apie neformaliojo ugdymo krepšelius – ši naujovė kol kas taikoma tik Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonuose bei Klaipėdos, Panevėžio miestuose. Šio krepšelio tikslas yra pagerinti neformaliojo ugdymo prieinamumą, įvairovę bei kokybę. Ministerijos duomenimis, tik 24 proc. vaikų turi popamokinės veiklos. Nuo 2012 metų neformaliojo ugdymo krepšelio sistemą įvedus visoje Lietuvoje, tikimasi, jog popamokine veikla bus užimta gerokai daugiau vaikų. Stiprins vadovų pajėgas Įsigaliojo naujas įstatymas dėl ugdymo įstaigų vadovų skyrimo tvarkos. Nuo šiol ji – daug griežtesnė. „Vadovauti ugdymo įstaigoms turi tik patys geriausi vadovai. Turi būti vertinama jų veikla, skatinamas ir remiamas vadovų tobulėjimas. Dabar vadovas po laimėto konkurso dar turi vykti į nacionalinę vertinimo komisiją, kur visą dieną yra egzaminuojamas, tikrinami jo sugebėjimai, kvalifikacija. Šiuo įstatymu siekiame ugdyti lyderius“, - sakė A.Lakštauskas. Jis teigė, kad nepamiršti bus ir mokytojai. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir asmenybės ugdymo perspektyvoje yra numatyta, kad su jaunais specialistais turėtų dirbti vyresni kolegos mentoriai. Svarstoma, kaip toks darbas turėtų būti apmokamas, kokia turėtų būti tokios pagalbos sistema. Bus siekiama pedagogų tobulinimosi formų ir galimybių įvairovės. Stebės mokyklų veiklą Kalbėdamas apie mokyklų veiklos stebėjimą A.Lakštauskas žadėjo, kad išorinio ugdymo įstaigos vertinimo tikslas yra ne bausti, o padėti mokykloms tobulėti. „Reikėtų steigti mokyklų pažangos fondą. Jo lėšomis būtų galima skatinti gerai dirbančias mokyklas, skirti pinigų trūkumams šalinti. Perspektyvoje numatyti tarptautiniai tyrimai, skirti perimti patirtį bei kūrybinės partnerystės ryšiai. Jų pagalba būtų galima pagerinti pavyzdinių mokyklų praktikų sklaidą. Planuojame pradėti kūrybinės partnerystės projektą. Jam pasitelksime geriausius šalies kūrėjus, menininkus, kurie mokyklose dalintųsi savo patirtimi“, - teigė A.Lakštauskas. Jis neišvengė ir šiuo metu opaus klausimo dėl mažų kaimo mokyklų išsaugojimo. „Kuo mažesnis vaikas, tuo arčiau turi būti jo mokykla. Tačiau mažų pagrindinių mokyklų klausimas yra daug sudėtingesnis. Ateina laikas, kai tam tikro amžiaus vaikų skaičius sumažėja. Kalbant apie pagrindines mokyklas visų pirma reikia atsižvelgti į vaiko poreikius. Kur jis gaus geresnį išsilavinimą – važinėdamas į didelę mokyklą, kuri turi galimybes samdyti gerus specialistus, ar mažoje mokykloje, kuri dėl lėšų stygiaus ne visada galės pasiūlyti tai, kas geriausia. Be to, švietimo biudžetas nėra guminis – nykstančių kaimo mokyklų vaikų sąskaita negali kentėti visa švietimo sistema“, - įsitikinęs A.Lakštauskas. Jis Kretingos rajono pedagogams bei ugdymo įstaigų vadovams palinkėjo kūrybingos, savarankiškos ir atsakingos mokyklos, nes tik tokia galinti užtikrinti sėkmę kiekvienam mokiniui.
|