|
|
|
Šunys dergia – šeimininkai išmatų nerenka
Nors pagal galiojančią tvarką šunų šeimininkai turėtų susirinkti savo augintinių išmatas, kurias šie palieka viešose vietose, tačiau kretingiškiai pastebi netvarką šioje srityje.
Baudos realiai netaikomos Vieno iš daugiabučių Kęstučio gatvėje gyventojas A.V. piktinosi, jog šunys apdergia ne tik pėsčiųjų takus, vejas, bet „prikrauna turto“ ir į vaikų smėlio dėžes. „Neseniai pastebėjau, kaip viena mergina atsivedė šunį, o šis išstenėjo krūvą tiesiai ant smėlio, kur žaidžia vaikai. Norėčiau žinoti, ar yra kokios nuobaudos, kuriomis galima būtų sudrausminti netvarkingus šunų savininkus?“ - teiravosi pavardės prašęs neskelbti kretingiškis. Kretingos rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi Gyvūnų laikymo Kretingos rajono gyvenamosiose vietovėse taisykles, kurias pažeidę asmenys yra baudžiami pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį: už gyvūno nepriežiūrą šeimininkas yra baudžiamas įspėjimu arba 200 Lt dydžio bauda, o antrąkart – nuo 400 iki 800 Lt bauda su gyvūno konfiskavimu arba be jo. Taigi baudos – lyg ir nemenkos, tačiau ar jos taikomos realiai? Kretingos miesto seniūnas Stanislovas Juknevičius neslėpė, jog per pastaruosius metus jis neprisimenąs nė vieno atvejo, kada šeimininkas būtų nubaustas už tai, kad, gyvūnui pridergus viešoje vietoje, nesurinko jo ekskrementų. „Šunų šeimininkai labiau baudžiami už tai, kad jo augintinis bėgioja palaidas, o jei agresyvus – dar ir be antsnukio. Nubausti už tai, kad šuo dergia, o šeimininkas nevalo, yra gerokai sudėtingiau, nes reikia konkrečiai įvardinti, koks pilietis, kur ir kokiu laiku nesužiūrėjo gyvūno. Čia ir iškyla problema: žmonės nenori pranešti, bijo pyktis su kaimynais. O reikėtų nufotografuoti situaciją ir pranešti seniūnijai arba policijai“, - kalbėjo S.Juknevičius. Taisyklės – numatytos, jų vykdymas - ne Vilniuje ir Klaipėdoje Viešoji policija išvien su įkurta Ekologine policija vykdo specialius reidus ir tikrina tas vietas, kuriose dažniausiai vedžiojami šunys. Pamačius, kad šeimininkas nesurenka šuns išmatų, su juo kalbamasi, aiškinama, o nepaklusus – baudžiama. Kretingos policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Tomas Mikelkevičius sutiko, kad jei egzistuoja taisyklės, policija turėtų užtikrinti jų kontrolę. Tačiau jis taip pat prisipažino nežinąs nė vieno atvejo, kada už dergimą Kretingos rajono administracinė komisija būtų nubaudusi bent vieną šuns šeimininką. „Argi policininko funkcija - gainiotis šunų šeimininkus ir stebėti, kur dergia jų augintiniai? - stebėjosi jis. – Jeigu šuo palaidas ar apkandžiojo žmogų – sutinku, policija privalo stebėti ir bausti. Manau, kad gerokai rimtesnė problema yra valkataujantys ir grėsmę keliantys šunys“. Anot T.Mikelkevičiaus, dabar – lyg ir mados reikalas įsigyti gyvūną, elgtis su juo kaip su daiktu: nepatiko – išmečiau. Yra žmonių, kurie augintinių atsisako ir spaudžiant ekonominei situacijai. Išeitis – kultūra ar išmatų dėžės?
T.Mikelkevičiaus nuomonei, kad reikia ugdyti žmonių sąmoningumą - jeigu įsigijai augintinį, turi už jį ir atsakyti, - pritarė ir Kretingos valstybinės veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja–inspektorė Dalia Baužienė. „Man atrodo, kad nereikėtų jokių įstatymų, jeigu visi būtume tvarkingi – argi savo kieme dergiame patys ir paliekame pridergus augintiniui? Pripažinkim, kad mums trūksta kultūros: čia yra ne kas kita, o tikras šeimininko nevalyvumas“, - įsitikinusi ji. Antra vertus, D.Baužienė pastebėjo, jog kitose savivaldybėse yra įrengiamos specialios šunų vedžiojimo aikštelės, ypač ten, kur stovi daugiabučiai, yra įrengtos ir specialios dėžės šunų išmatoms. S.Juknevičius prisiminė, jog dar pavasarį seniūnaičių susitikime su bendruomene buvo aptarta galimybė iš Aplinkos rėmimo fondo surasti lėšų ir įrengti specialias dėžes šunų išmatoms surinkti. Jo žiniomis, už rajono ekologiją atsakingas Kretingos rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Jocius rengė ir projektą. Vaikai pamokytų tėvus Kodėl projektas nebuvo įgyvendintas, R.Jociui atostogaujant Vietinio ūkio skyriaus vedėja Danutė Skruibienė negalėjo atsakyti. Tačiau ji taip pat mano, jog specialios dėžės – reikalingos, juolab, kad jų įrengimas pasiteisino kituose miestuose. „O ypač trūkstant ir paprastų šiukšliadėžių: išėjęs pasivaikščioti su šuniu, jo turinio saujoje juk nesineši“, - pastebėjo ji. D.Skruibienė įsitikinusi, jog gyventojams informacijos apie augintinių laikymo taisykles netrūksta. Tačiau ji mano, jog efektyviausia išeitis - šviesti vaikus darželyje ir mokykloje: „Ugdyti įgūdžius nuo mažumės – teisingiausias kelias. O ir vaikas, dėl kurio dažniausiai tėvai ir nuperka šunelį, tuo pačiu pats paauklėtų savo tėvus, kaip teisingai elgtis“, - samprotavo ji.
|
|
