|
|
|
Rūpestį perduotų Savivaldybei
Sodininkų bendrijos „Akmena“ gyventojai džiaugiasi neseniai išasfaltavę dalį pagrindinės gatvės, tačiau tuo pasigirti gali toli gražu ne kiekviena sodininkų bendrija. Pavargę nuo rūpinimosi keliais iš savo lėšų, sodininkai tikisi, kad netrukus šią naštą perims Savivaldybė. Mūsų rajone yra trylika sodininkų bendrijų ir kiekviena jų savoje teritorijoje esančiais keliais rūpinasi kaip išmano – priežiūrai skiria dalį pinigų, mokesčiais surenkamų iš sodininkų. „Viena mašina žvyro kainuoja 380- 450 Lt, o vienam kilometrui kelio pažvyruoti reikia 2-3 mašinų žvyro. Šios sumos svyruoja, priklausomai nuo kelio pločio,- tvirtino Kretingos rajono susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Česlovas Veiverys, taip pat vadovaujantis sodininkų bendrijai „Rubuliai“. Asfaltas – iš savų lėšų Atskirą mokestį – 30 Lt per metus nuo vieno sklypo – būtent kelių priežiūrai moka sodininkų bendrijos „Akmena“ gyventojai. Tačiau šios bendrijos pirmininkas Ramūnas Vilčinskas teigė, kad surenkamų pinigų vos užtenka pagrindinės gatvės duobėms lopyti. Mažesnėmis gatvelėmis rūpinasi jose gyvenantieji – savarankiškai perka skaldos, žvyro. „Panaudojome sutaupytas lėšas iš kitų mokesčių, pavyzdžiui, šiemet mažiau pinigų reikėjo vandentiekiui. O taip pat - ir dalį pinigų, gautų elektros tinklus pardavus bendrovei „Lesto“. Iš viso 600 kv.metrams ištisinio asfalto ir dar apie 200 kv. metrų asfalto duobėms lopyti išleidome maždaug 37 tūkst. Lt“,- kalbėjo R. Vilčinskas. R.Vilčinskas teigė kreipęsis į rajono Savivaldybę, kad ši prisidėtų keičiant pagrindinės gatvės asfaltą, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. „Juolab, kad šia gatve važinėja ne tik mūsų bendrijos gyventojai,- prašymą motyvavo R.Vilčinskas. - Bendrijos pašonėje vyksta statybos, jų savininkai, nors ir naudojasi gatve, tačiau prie jos remonto geranoriškai prisidėti nesutinka. Kad priverstume juos susimokėti už kelią, reiktų kreiptis į teisininkus, o tai – ilgas ir nepigus procesas.“
Sodininkai – „šašas“ Savivaldybei „Mūsų pagrindinė gatvė yra asfaltuota, tačiau jos būklė labai prasta. Joje nėra lietaus nuvedimo sistemos, tad vanduo laikosi ant viršaus, o sušalęs – sprogdina dangą. Asfaltą ardo ir sunkiasvoris transportas, važiuojantis į statybas, vežantis šiukšles ar nuotekas“,- kalbėjo R.Vilčinskas. Nors gatvei verkiant reikėjo remonto, tačiau išasfaltuoti nors ir dalį jos pritarė ne visi „Akmenos“ gyventojai. „Pensininkai ir tie, kas neturi automobilių ar į sodus atvažiuoja retai, prieštaravo. O tie, kurie turi automobilius, vienareikšmiškai buvo „už“, - apie tai, kad tenka ne tik organizuoti gatvės remonto darbus, bet žmones įtikinėti jų būtinumu, kalbėjo R.Vilčinskas. Jis užsiminė ir apie kitą problemą – ne visi gyventojai sąžiningai sumoka mokesčius, tad gali būti, kad dėl skolininkų teks kreiptis į teismą. Be to, net ir turint pinigų gatvių priežiūrai, norint nusamdyti greiderį, reikia laukti eilėje. „Visų pirma tvarkomos miesto gatvės, o sodininkai lieka patys paskutiniai, - sakė R.Vilčinskas. - Sodai jau tapo gyvenamaisiais rajonais, pavyzdžiui, „Akmenoje“ nuolat gyvena apie 600 gyventojų. Tačiau sodininkai laikomi trečiąja šalimi, atrodo, kad esame izoliuoti, nors gyvename, dirbame ir mokesčius mokame toje pačioje Kretingoje. Savivaldybei esame kaip šašas, tad ji skirtingai rūpinasi gyvenančiais kaimuose ir gyvenančiais sodininkų bendrijose“. Siūlys keisti įstatymą „Iš Savivaldybės beveik negauname pagalbos prižiūrint kelius, nors eismas jais yra intensyvus. Skaičiavau vieną vakarą: laiku, kai žmonės grįžta po darbo namo, į „Draugystės“ sodus per vieną valandą įvažiavo beveik 100 mašinų,- kalbėjo Č.Veiverys. – Sodininkams nėra lengva rūpintis keliais. Pavyzdžiui, žiemą pirmiausiai nuvalomi magistraliniai keliai ir miesto gatvės ir tik praėjus 3-4 dienoms pas mus atvažiuoja greideris. Problemų kyla ir dėl to, kad žvyrą gatvėms taisyti veža vieni, o greideriuoja – kiti. Todėl vėluojant greideriui, gatvėje papiltas žvyras trukdo pravažiuoti automobiliams.“ Vilčių sodininkams, kad kelių priežiūra taps ne jų, o Savivaldybės reikalas, teikia Seimo nario Kęstučio Daukšio parengtas įstatymo projektas. Jį svarstant dviejų Seimo komitetų posėdžiuose ketina dalyvauti ir Č.Veiverys. „K. Daukšys siūlo pakeisti Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnį ir kelius perduoti Savivaldybei, nereikalaujant brangiai kainuojančių geodezinių matavimų. Šį siūlymą du Seimo komitetai svarstys rugsėjo 23-ąją ir spalio 5-ąją, o rudens sesijoje Seimas turėtų priimti sprendimą“,- su projekto esme supažindino Č.Veiverys. Nelieka bendrijos prasmės Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pripažino, kad prižiūrėti sodininkų bendrijų kelius Savivaldybei būtų didelė našta. „Mes savo rajono kelius esame inventorizavę ir pagal kelių ilgį departamentas mums skiria lėšas jiems prižiūrėti. Jei šalies savivaldybėms tektų rūpintis dar ir sodininkų keliais, vargu, ar departamentas skirtų daugiau pinigų,- liūdnai prognozavo rajono meras. – Kalbant apskritai, sodininkai elektros ūkį perdavė „Lesto“, kelius nori atiduoti Savivaldybei – tokiu atveju nebelieka jokios bendrijos. Jei sodininkai kitiems atiduoda bendro naudojimo objektus, turi pasikeisti ir jų statusas.“ J.Mažeikos nuomone, bendrais ūkio objektais rūpintis nebenorintys sodininkai turėtų panaikinti bendriją ir tapti individualių valdų savininkai. Tuomet Savivaldybė perimtų bendrai naudojamus kelius ir gatves. Tačiau, kad bendrija būtų panaikinta, sodininkams tektų praeiti ilgą kelią – kiekvienam sklypui parengti detalųjį planą, pakeisti sklypo paskirtį, susitvarkyti kitus dokumentus ir prisiimti pareigą mokėti didesnį mokestį už žemę.
|
|
