|
|
|
Diena Kaliningrade: lietuviškumo pėdsakai rusiškoje dvasioje
Lietuvos Respublikos konsulato Kaliningrade žiniomis, šiuo metu Kaliningrado srityje gyvena apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių, apie 15 tūkst. asmenų turi lietuvišką kilmę. Nors Kaliningradas alsuote alsuoja rusiška dvasia, vaikščiodamas senamiesčio grindiniu tarsi girdi žingsnius tų, kurie senajame Karaliaučiuje įsupo lietuviškumo lopšį.
Kaliningrade nesunku atpažinti tikrąją Rusiją: nerasi aikštės be tėvynės didvyrio monumento, cerkvės – be aukso kupolų ir iki širdies gelmių įsiveržiančios vienuolių giesmės, vestuvių – be prabangiausių limuzinų ir pūstų suknių, žavių gėlynų – be laisvai linguojančių nešienautų smilgų, rusaitės – be neįsivaizduojamai aukštų aukštakulnių. Rusijos dvasia čia gyva žmonių pasididžiavime savo šalimi: jie prisimena net ir išnykusius praeities pėdsakus, nepamiršta karinės jėgos – mieste vis dar galima išvysti tikrą tanką, ir net užmarštin ir į sunykimą grimztančioje architektūroje moka įžvelgti grožį. Rusija Kaliningrade tokia gili, kad joje nacionaliniu pasididžiavimu yra tapę Prūsijos kunigaikščio Albrechto įsteigtas universitetas, vokiečių statyta geležinkelio stotis ir lietuviškumą puoselėjęs Liudvikas Rėza. Vis dėlto lietuviškumo pėdsakus Kaliningrade aptikti - ne taip ir sudėtinga: dabartinį pavadinimą miestas gavo tik 1946 metų liepos 4 dieną – kai Tarybų Sąjunga aneksavo šiaurinę Rytų Prūsijos dalį. Didmiestis buvo pavadintas partinio veikėjo Michailo Kalinino garbei. Tačiau iki tol nuo 1255 metų gyvuojantis miestas buvo vadinamas Kionigsbergu, lietuviškai – Karaliaučiumi. Šis miestas visam laikui į istoriją buvo įrašytas kaip lietuvybės lopšys. Šiame mieste kunigaikštis Albrechtas Branderburgietis kvietė mokytis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės jaunuolius. Į Karaliaučių dėstyti atvykę lietuviai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis tapo vieni pirmųjų universiteto kūrėjų. Bestudijuodamas Karaliaučiuje Martynas Mažvydas sudarė ir 1547 metais išleido pirmąją lietuvišką knygą. Po penkerių metų lietuviškos raštijos ir kultūros centre Motiejus Strijkovskis išleido pirmąją spausdintą mūsų šalies istoriją. Itin ryškų pėdsaką Karaliaučiuje paliko lietuvių kunigai. Turbūt garsiausias jų – Liudvikas Rėza. Karaliaučiuje jis dirbo kapelionu, universiteto dėstytoju. Kurį laiką L.Rėza net vadovavo universitetui. Karaliaučius tapo tuo miestu, kuriame gimė ir augo lietuvių kalba bei literatūra. 1653 metais Danielius Kleinas išleido pirmąją lietuvių gramatiką, 1706 m. išspausdinta pirmoji grožinės literatūros knyga lietuvių kalba, dar po keturių dešimtmečių išspausdintas lietuvių ir vokiečių žodynas, vėliau parengta lietuvių kalbos tyrinėjimo studija, Naujasis Testamentas, giesmynas, Biblija. 1818 metais Karaliaučiuje buvo paskelbtas Kristijono Donelaičio kūrinys „Metai“. Nors nuo literatūrinio ir mokslinio Lietuvos klestėjimo Kionigsbergo mieste praėjo keletas šimtmečių, o Karaliaučiaus vardas jau seniai nebetariamas lietuviškai, lietuvybė Kaliningrade gaji. Nuo 1994 metų Kaliningrade atkurtas Lietuvos Respublikos konsulatas. Konsulato darbuotojų ir lietuvių bendruomenės Kaliningrade rūpesčiu kasmet šiame mieste surengiama dešimtys lietuvybei skirtų renginių. Šią vasarą Kaliningrade jau paminėtas tremties 70-metis, ten gyvenančių tautų šventė, muzikinis festivalis. Išsaugoti lietuviškumą konsulatui, lietuvių bendruomenei Kaliningrade geranoriškai padeda ir vietinė valdžia. Vienas didžiausių konsulato ateities planų yra tinkamai pasirengti 2014 metais įvyksiančioms 200-osioms K. Donelaičio gimimo metinėms. Faktai • Kasdien Lietuvos Respublikos konsulate Kaliningrade apsilanko iki 500 žmonių, kuriems reikia vizų ir kitų dokumentų. Nuo 2009 m. balandžio 1 dienos konsulatui vadovauja Vaclavas Stankevičius. • Konsulate dirba 9 diplomatai, 6 valstybės tarnautojai, 16 darbuotojų pagal darbo sutartis, 16 techninių darbuotojų. • Per metus konsulate išduodama daugiau negu 55 tūkst. Šengeno zonos vizų.
|
|
