|
|
|
Prisiminė ir pagerbė švaros karalienę – šluotą
Praėjusį savaitgalį ant saulės įkaitinto Minijos upės kranto, Baubliuose, buvo surengta tradicinė darnios gyvensenos šventė „Šluota – 2011“. Šventės metu buvo prisiminta ir pagerbta švaros karalienė – šluota, vyko etnokultūros pamokos dideliems ir mažiesiems, kuriose mokyta pinti iš karklų, pasigaminti kūno tepalų, vyti juostas, iš žolynų sukurti mandalą.
Šluotos pagerbimo šventę jau ketvirtus metus rengia jos sumanytoja baubliškė tautodailininkė Stasė Gideikienė, baubliškių bei jokūbaviškių klubas „Atrandu save“, kuriems talkino Baublių bendruomenės centras bei sveikatingumo klubas „Žolinčių akademija“. „Šventės ašis – šluotos pagerbimas. Juk švara į mūsų namus, kiemus, kaimus ir miestus ateina šluotos dėka. Iš jos kilę šepečiai ir dulkių siurbliai. Prieš ketverius metus per pavasario talką, bendruomenėje prašnekome apie tai, kad žmonės nebemoka susirišti tradicinių šluotų. Taip ir gimė sumanymas patiems išeiti į mišką, prisipjauti šluotvirbių ir susirišti šluotas. O po to šia patirtimi jau norėjosi pasidalinti ir plačiau“ , - šluotos šventės ištakas prisiminė S.Gideikienė. Šluotų rišimo amato susirinkusius smalsuolius šįkart mokino baubliškiai: Stasė Macienė, Emilija Lukauskienė ir Valentinas Domarkas. Šluotoms surišti reikalingais veržtuvais pasirūpino Juozas Lingys. Kartu su žmona Janina jiedu mokė, kaip nusipinti dekoratyvių kompozicijų iš karklų, kaip iš pyplių pasigaminti senovinių kėdučių – „krasių“. „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė ant laužo kepė duoną, gamino aliejų ir visokių sveikuoliškų tepalų. Kalbėdama apie beržo reikšmę lietuvių gyvenime, beržo gydomąsias savybes ir nuo jo kilusį birželio – augalų kuplumo mėnesio – pavadinimą, ji sukūrė ištisą odę beržui. Ajurvedos žinovė iš Gargždų Genutė Rauktienė pasakojo apie gydymą žolėmis bei gydomaisiais aliejais. Jokūbaviškė mokytoja Felicija Stramilaitė iš baubliškių suneštų darželio gėlių bei lauko žolynų sukūrė mandalą. Į ją buvo sustatytos visos – jų buvo net keliasdešimt – baubliškių surištos šluotos. Sutūpę ratu, šventės dalyviai į magišką uždarą žmonių ratą kvietė gerąsias dvasias. Ligi vakaro šurmuliavusioje šventėje netrūko ir smagios muzikos – paminijais skardeno Endriejavo, Brožių, Jokūbavo kaimų saviveiklininkų plėšiamos dainos. S.Gideikienė teigė, jog šluotų šventės organizatoriai ligi šiol pasigendą deramo Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus dėmesio: „Jau kelintus metus rengiame etnokultūrinę šventę, kurioje mokome papročių ir sveikos gyvensenos, prisimename tradicijas. Pas mus nėra balių ir alkoholio. Deja, lėšų teskiriama tik toms bendruomenių šventėms, kuriose lėbaujama.
|
|
