|
|
|
Klibina “Kretingos vandenų” direktorės kėdę
Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba antrąkart nepritarė uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorės Irinos Vigelienės 2010 metų ataskaitai. Tai vienintelė Savivaldybės įmonė, kurios 2010 metų veiklos rezultatas yra ne pelnas, o 125,3 tūkst. Lt nuostolis, ir vienintelė, kurios vadovo ataskaitai nepritarė Savivaldybės tarybos politikai. - Tai politinis susidorojimas,- tarybai nepritarus jos ataskaitai „Pajūrio naujienoms“ sakė I.Vigelienė. Savivaldybės taryba jai pavaldžių įmonių vadovų ataskaitas svarstė gegužės pabaigoje. I.Vigelienė tame posėdyje nedalyvavo, buvo atostogose ir išvykusi. Jos tąsyk paliktą ir pateiktą ataskaitą kai kurie tarybos nariai prilygino mokykliniam rašinėliui. Nepatenkinti ataskaita bei pripažinę, kad ją svarstyti nedalyvaujant I.Vigelienei būtų neetiška, Savivaldybės tarybos nariai nutarė sulaukti I.Vigelienės. Vakar svarstyta ataskaita nuo ankstesnės skyrėsi kaip diena nuo nakties – buvo išsami, su analizės elementais. Dėl prastos pirmosios ataskaitos I.Vigelienė ir teisinosi, ir gynėsi. Teisinosi, teigdama, jog rengiant ataskaitą koją pakišo rimtos asmeninės problemos, dėl kurių turėjo išeiti ir neplanuotų atostogų. Gynėsi siūlydama Savivaldybės valdžiai, kad ši pateiktų konkrečius reikalavimus įmonių vadovų ataskaitoms parengti, nes nebeaišku, ko tarybai reikia. Tačiau iškart gavo mero Juozo Mažeikos atkirtį, kad jokio klausimyno vadovų ataskaitoms nebus ir ateityje, kadangi to nenumato Vietos savivaldos įstatymas, ir vadovai ataskaitas įmonės akcijų valdytojui – Savivaldybei - turi ir turės parengti savo nuožiūra. Pristatydama ataskaitą A. Vigelienė vakar grindė įmonės patirtą nuostolį, kurį, anot jos, didžia dalimi nulėmė įmonei primestos išlaidos (taip pat ir pačios Savivaldybės), kurių įmonė neplanavo. Jos teigimu, neplanuotas išlaidas „Kretingos vandenys“ patyrė priversti dengti ES lėšomis vykdomų projektų energetinės projektų dalies išlaidas, atlikti įmonei atitekusių kaimo vandens tiekimo objektų inventorizaciją, įrengti vandentiekio, nuotekų šulinius Savivaldybės tvarkomuose keliuose bei gatvėse, iš nuotekų valymo įrengimų dumblo aikštelės Kretingoje išvežti dumblą. Nuostolį didino ir sumažėjęs vandens vartojimas: gyventojai 2010 m., lyginant su 2009 m., vandens sunaudojo 8 proc., įmonės – 3 proc. mažiau. Vien dėl šios priežasties įmonė negavo apie 240 tūkst. Lt pajamų. Dar 27 tūkst. Lt nuostolį įmonė patyrė iš Savivaldybės perimdama Pryšmančių kaimo nuotekų valymo įrenginius. „Mes galėjome ir nedaryti to, ko įmonės veiklos plane nebuvome numatę, ir šiandieną būtume turėję apie 320 tūkst. Lt pelną“, - tvirtino I.Vigelienė. Savivaldybės tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Algimantas Šoblinskas, dar ankstesnėje tarybos kadencijoje neslėpęs nepasitenkinimo dėl I.Vigelienės vadovavimo „Kretingos vandenims“, kolegoms priminė, jog „Kretingos vandenų“ tiekiamo vandens bei nuotekų šalinimo kaina yra viena iš didžiausių respublikoje (patenka į penketuką), ir tiekiamo vandens praradimai – irgi. Vandens netektys kaimų tinkluose yra net apie 60 proc., miesto – apie 45 proc. Atsakydama I.Vigelienė aiškino, jog ankstesniais metais vandens nuostolius kaimuose įmonė skaičiuodavo apgraibomis – pagal gręžinių variklių galingumą, todėl jie buvę mažesni. Pernai įmonė kaimų vandens gręžiniuose sumontavo naujus vandens skaitiklius ir nuostolį nustatė jau pagal jų parodymus. Direktorė pažymėjo, jog „Kretingos vandenys“ buvusį kolūkių bei tarybinių ūkių kaimų vandentiekį gavo be jokių brėžinių. Tam, kad mažintų vandens netektis, įmonė kaimų, atskirų gatvių vandens tinkluose įrenginės sklendes. A.Šoblinskas kaltino I. Vigelienę dėl mažo naujų vandens bei nuotekų tinklų vartotojų skaičiaus, kurių pernai buvo vos 22. Jam pritarė ir meras J.Mažeika, teigdamas: „Vien Kretingos mieste – po žeme „užkasta“ apie 50 mln. Lt, dar apie 28 mln. Lt – kaime. Artėjame prie 80 mln. Lt. Metame milijonus (omeny turėdamas vandentiekio bei nuotekų tinklų ES, valstybės bei Savivaldybės lėšomis plėtrą Savivaldybės teritorijoje, - aut. past.), o naujų vartotojų nesimato“. I.Vigelienė pažymėjo, jog pagal ES lėšomis vykdomus projektus vartotojų prijungimui į tinklus yra numatytas 5 metų laikotarpis. „Pradžia buvo sudėtinga. Žmonės delsė, tikėjosi, gal bus prijungiama ir nemokamai“, - sakė ji. Direktorė patikino Savivaldybės tarybą, jog imasi žygių vartotojams gausinti. Įmonės lėšomis ir rūpesčiu atliekami gyventojų šachtinių šulinių vandens tyrimai. Tyrimai jau parodė, jog apie 50 proc. šių šulinių vanduo neatitinka geriamojo vandens kokybės. Įmonė neturi teisės bausti gyventojus dėl blogai tvarkomų nuotekų ir taip skatinti jungtis prie įmonės nuotekų tinklų, tačiau tą darys pasitelkusi aplinkosaugininkus. Įmonė jau inventorizavo Kretingos miesto individualių namų valdas, kurios nesinaudoja miesto kanalizacija. Į tarybos nario Konstantino Skieraus pastabą, kad „Kretingos vandenys“ turi gyventojams mažinti prisijungimo prie centralizuotų tinklų kainą ir biurokratinius kliuvinius, I.Vigelienė teigė, jog įmonė iš būsimo vartotojo nebereikalauja toponuotraukos, dėl ko prisijungimo išlaidos mažėja apie 400 Lt. I.Vigelienė pažymėjo, jog kaimuose nutiesti tinklai, valymo įrenginiai neturės tiek vartotojų, kad atsipirktų ar būtų pelningi. Jai pritarė tarybos narys Almantas Skruibys, pažymėjęs, jog „Kretingos vandenims“ bent dalį kaimuose patiriamų nuostolių turėtų prisiimti Savivaldybė, kurios funkcija yra užtikrinti gyventojų aprūpinimą kokybišku geriamuoju vandeniu, rūpintis, kad aplinka nebūtų teršiama nuotekomis. „Įmonėms užkrauname užduotis, kurių jos nepakelia: mes vienu ypu „Kretingos vandenims“ perdavėme kaimų tinklus, kai kitos savivaldybės tą darė palaipsniui, o dabar vandentiekio tinklas yra platus, kaimai išsibarstę, po kelis gyventojus, todėl ir mokame už vandenį brangiai“, - teigė Steponas Baltuonis. A.Skruibys, P.Turauskis, kiti tvirtino, jog nesant Savivaldybės dotacijų, galiausiai už viską sumoka vartotojai, vis brangiau mokėdami tiek už vandenį, tiek už nuotekų šalinimą. K.Skierus, S.Baltuonis primygtinai reikalavo, kad I. Vigelienė patvirtintų, jog įmonės tiekiamo vandens bei nuotekų šalinimo kaina nebus didinama. Pabrėžusi, jog tiekiamo vandens ir nuotekų šalinimo kainas tvirtina Savivaldybės taryba, I.Vigelienė tvirtino, jog šiandieną (nepaisant paimtos 1 mln. 600 tūkst. Lt paskolos ES projektams kofinansuoti) „Kretingos vandenų“ įmonė yra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus nekeičiant kainų vartotojams. Kas gresia „Kretingos vandenų“ direktorei, kai taryba nepritarė jos veiklos įmonėje ataskaitai, vakar sužinoti nepavyko. Savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė tikino, kad kandidato, kuris pakeistų “Kretingos vandenų” direktorę, nėra. I.Vigelienė, padariusi išvadas, atsižvelgdama į tarybos pastabas, anot jos, gali dirbti ir toliau. „Kretingos vandenų“, kaip ir kitų Savivaldybės įmonių, vadovus skiria šių įmonių valdybos, sudarytos iš Savivaldybės tarybos deleguotų atstovų. Konkurso vadovui parinkti neskelbia.
|
|
