|
|
|
Nusivylė draudimo bendrove
Žmonės apsidraudžia pastatus tikėdamiesi, kad ištikus nelaimei – kilus gaisrui ar potvyniui, jie gaus draudimo išmoką. Tačiau kartais tenka ir nusivilti – pasirodo, gauti draudimo išmoką nėra taip paprasta. Kretingiškė Genovaitė Bružienė sakė, kad jos mama Antanina Galdikienė, gyvenanti Pasertupio kaime, Darbėnų seniūnijoje, apie dešimt metų draudžia savo būstą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, rūsį bei vasaros virtuvę - nuo ugnies, vandens ir gamtinių jėgų. Šiemet iškrito daug sniego. Jo susikaupė ir ant ūkinio pastato stogo, kuris, neišlaikęs svorio, įlūžo. Apie įlaužtą stogą buvo pranešta draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“, kur ir yra apdrausti pastatai. Pasak G.Bružienės, po kiek laiko mama gavo laišką iš „Lietuvos draudimo“, kuriame buvo parašyta, kad sprendimas dėl draudimo išmokos nepriimtas, nes vyksta žalos administravimo procesas, tikslinamos įvykio aplinkybės bei turto sugadinimo priežastys, išsiųstas užklausimas ir į Hidrometeorologijos tarnybą. Maždaug po mėnesio A.Galdikienė vėl gavo laišką iš „Lietuvos draudimo“, kuriame buvo pranešama, jog dėl sniego įlaužto pastato stogo pastatų draudimo bendrovė, vadovaudamasi pateikta informacija, nustatė, kad: „Pagal Būsto Eko draudimo taisykles, kurių pagrindu buvo sudaryta draudimo sutartis, draudimo išmokos mokėti negalima“. Nemokėjimo pagrindas – nedraudžiamasis įvykis. Pagal būsto draudimo taisykles nuostoliai dėl sniego slėgio neatlyginami, jei jie atsirado dėl per ilgą laiką, t.y. ilgiau negu 24 val. laikotarpį, susikaupusio sniego. Nuostoliai būtų atlyginami, jei sniego slėgis atsirastų dėl nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 24 val. ir trumpesnį laiką iškrenta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau, ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantį turtą. Tačiau G.Bružienė teigia apie jokius išskirtinius atvejus ir tam tikras išlygas, kai nuostoliai už nuo sniego įlūžusį pastato stogą neatlyginami, pasirašydama sutartį negirdėjusi. Būsto Eko draudimo liudijime aiškiai parašyta, kad vienas iš draudiminių įvykių yra gamtinės jėgos: audra, liūtis, kruša, sniego slėgis, potvynis. Jokių pastabų šalia neparašyta. Moters nuomone, draudimo bendrovės ragina žmones draustis, bet ištikus bėdai nuostoliai neatlyginami. A.Galdikienė savo turtą draudžia daug metų. Anksčiau draudėjai tiesiogiai bendraudavo su klientais, tačiau jau keletas metų, kai klientai bei draudėjai tiesiogiai nebesusitinka ir naudojasi pašto paslaugomis, nebent susitikti su draudėju pageidautų pats klientas. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovės spaudai Ernestos Dapkienės nuomone, pasirašydami sutartis žmonės turėtų atidžiau skaityti draudimo taisykles. Žmogus pasirašo ant draudimo liudijimo, kad su taisyklėmis susipažino. Jei žmogus, draudžiantis savo turtą, - vyresnio amžiaus, įsigilinti į taisykles jam turėtų padėti vaikai ar kiti artimieji. Draudimo taisyklės esą nėra pačių draudikų išgalvotos: jos numatytos laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų. „Pajūrio naujienoms“ E. Dapkienė patvirtino, kad draudžiantis pirmą kartą žmogus supažindinamas su draudimo taisyklėmis, tačiau pratęsiant draudimo liudijimą ir jį klientui persiunčiant paštu, jei nėra pasikeitimų, taisyklės iš naujo nebeišsiunčiamos.
|
|
