|
|
|
Skolų maišas sunkėja
Mero Juozo Mažeikos vadovaujama Kretingos rajono savivaldybės taryba praėjusią savaitę kadenciją užbaigė nusprendusi paimti dar 2 mln. 782 tūkst. Lt ir 1 mln. 326,2 tūkst. Lt paskolas. Praėjusių metų gruodžio 31 d. Kretingos rajono savivaldybės bendra įsiskolinimų suma viršijo 14 mln. Lt. Savivaldybės skola negali viršyti 40 proc. patvirtintų tų metų Savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų). Kretingos rajono savivaldybės skolos limitas pagal šiuometinį biudžetą sudaro 17 mln. 316 tūkst. Lt. Savivaldybės skola susirūpinęs tarybos narys Povilas Turauskis dėl sprendimo imti naujas paskolas nebuvo užtikrintas. “Mano skaičiavimu, kitąmet turime grąžinti 15 mln. Lt. Ar nenutiks taip, kad atsiras svarbesnių reikmių, o skolinimosi limitas bus išnaudotas”, - būgštavo politikas. Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas patikino, jog dėl paskolų grąžinimo problemų neturėtų būti, jų grąžinimas dabar suplanuotas iki 2016 metų. 1 mln. 326,2 tūkst. Lt ilgalaikę (iki 25 metų laikotarpiui) banko paskolą Savivaldybė ima šiems investiciniams projektams kofinansuoti: Kretingos dvaro sodybos teritorijos pirmojo (vadinamo trečiuoju, - aut. past.) tvenkinio išvalymui, Kretingos miesto J.Šimkaus, J.Basanavičiaus, P.Paulaičio ir Mėguvos gatvių rekonstrukcijai, Kartenos kultūros namų rekonstrukcijai ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymui, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose bei Darbėnuose. 2 mln. 782 tūkst. Lt taip pat ilgalaikę – 15 metų laikotarpiui – paskolą numatyta išleisti Grūšlaukės ir Darbėnų mokyklų pastatų rekonstrukcijos projektams kofinansuoti. Dalis ir šios paskolos skiriama jau išvardintų gatvių ir Kartenos kultūros namų rekonstrukcijos dalies išlaidoms padengti. Didžiumą lėšų visiems šiems projektams įvykdyti skiria Europos Sąjunga su sąlyga, kad dalį projekto išlaidų apmokės Savivaldybė. Per krizę sumenkusio Savivaldybės biudžeto lėšų kofinansuoti ES projektams nebeužtenka, todėl Savivaldybė yra priversta skolintis. Kadenciją baigiančioje taryboje pasigirdo abejonių dėl kai kurių investicinių projektų reikalingumo ir tikslingumo. Kaip antai: ar rajono kaimuose (Kartenoje, Raguviškiuose) reikia tokių brangių, su modernia scenų įranga kultūros namų? Tačiau ir abejojantys turėjo pripažinti, kad investicijų planus patvirtino Savivaldybės taryba, ne kas nors kitas, ir kad pačių užvesto su ES parama investicijų konvejerio lengvai, be nuostolių Savivaldybei, nesustabdytų. Todėl siūlymai peržiūrėti investicijų planus, atsisakant kai kurių projektų ir jų lėšas nukreipiant Savivaldybei reikalingesne linkme, liko tvyroti ore.
|
|
