Besitraukianti krizė – tik iliuzija

Kalbos apie besibaigiančią krizę – tuščios.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prakalbo apie tai, kad krizė Lietuvoje jau baigiasi. Tačiau jos pabaigos ženklų Kretingos rajono verslininkai, politikai ir paprasti žmonės kol kas nemato – didžioji dalis ekonomikos sustingusi, rajono biudžetas nė iš tolo neprimena klestėjimo laikų, o žmonės tebesikapanoja nedarbo liūne.

Kone ryškiausiai 2008-ųjų rudenį prasidėjusi krizė smogė statybų verslui – iki tol klestėjusi sritis sustingo, ir jos atšilimo statybų verslo atstovai kol kas dar nedrįsta prognozuoti.

„Mano nuomone, krizė dar nėra pasibaigusi. Statybos po truputį yra pajudėjusios, tačiau tik projektiniame lygmenyje. Šioks toks atsigavimas matyti ten, kur yra įsisavinami europiniai pinigai, tačiau realaus statybų sferos pajudėjimo iš krizės dar nėra. Geriau yra tiems, kurie turi valstybinius objektus, privačiam sektoriui kol kas sekasi sunkiai. Tik vienas kitas privatus asmuo nori statytis namą – nepalyginsi su 2006 metais, kada statybų versle buvo aukščiausias pakilimas“, - kalbėjo statybų bendrovės „Arkosta“ vadovas Mindaugas Petrauskas.

Krizė negailestingai palietė ir taksi vairuotojus. Pasak taksi įmonę turinčio Algirdo Rimkaus, krizę vis dar išduoda sumažėjęs žmonių judėjimas. Verslininkas nemato nė mažiausių sunkmečio pabaigos požymių. Atvirkščiai, taksi srityje nuolat sklando bankroto šešėlis.

„Sunkmetis prasidėjo prieš dvejus ar trejus metus. Prieš tai žmonės kviesdavosi taksi net norėdami nuvažiuoti ar grįžti iš darbo. Tuo metu gerai uždirbę statybininkai nuvargę po darbo tikrai negalvodavo, gali sau ar negali leisti taksi paslaugų. Dabar gi taksi kviečiamas tik bėdos atveju – jei reikia nuvažiuoti į ligoninę, grįžti sergančiam iš poliklinikos ir panašiai“, - sakė A.Rimkus.

Jis pastebėjo, kad taksi paslaugos tapo prabanga, o krizės pabaiga jaučiama nebent tik Seimo nariams. A.Rimkaus nuomone, darbo liaudžiai krizė tebesitęsia ir nežinia, kada baigsis.

Pramogų komplekso „HBH Juozo alus“ savininkė Rada Matulevičienė spėja, kad iki tikrosios krizės pabaigos dar reikia bent trejų metų, jei ne viso penkmečio.

„Kad krizė pamažu traukiasi, yra faktas, tačiau kol grįšime prie to, kas buvo prieš 2008-usoius, dar turės praeiti laiko. Kad krizė dar nėra pasitraukusi, geriausiai išduoda klientų srautas – jis kiek didesnis, negu pernai, tačiau tikrai ne toks didelis, kad būtų galima kalbėti apie sunkmečio pasitraukimą“, - teigė R.Matulevičienė.

Viena iš nedaugelio verslo sričių, kurių sunkmetis beveik nepalietė, - grožio sfera. Pasak grožio salono „Stiliaus namai“ vadovės Banguolės Alminienės, klientų atoslūgiai jaučiami kiekvieno mėnesio pabaigoje – taip buvo tiek pakilimo, tiek ir kriziniu laikotarpiu.

„Ryškios krizės, bent jau mūsų įmonėje, nebuvo. Mūsų srityje visada jaučiamas laikas, kada žmonės gauna atlyginimus – tada darbo turime daug. Mėnesio gale klientų sumažėja“, - kalbėjo B.Alminienė.

Jos pastebėjimu, šioks toks sumažėjęs susidomėjimas kai kuriomis grožio procedūromis jautėsi krizės pradžioje, kuomet žiniasklaida ėmė raginti taupyti. Paveiktos šių kalbų, kurį laiką moterys taupė ir susilaikė nuo manikiūro ar kitų kiek mažiau svarbių grožio paslaugų.

Tačiau, pasak B.Alminienės, grožio sfera tokia, kurios paslaugos yra neišvengiamai reikalingos, net jei ir siaučia sunkmetis.

„Per krizę galėjo sumažėti norinčių dažytis plaukus, nes tai galima padaryti ir namuose, bet juk kirptis reikia. Todėl per krizę nesumažinome paslaugų kainų, o ir besinaudojančių paslaugomis netrūko. Žinoma, negalima to pasakyti apie visus grožio salonus, ne visiems krizę ištverti buvo lengva“, - įsitikinusi B.Alminienė.

Kol kas krizės pabaigos nežada ir Kretingos rajono savivaldybės biudžetas. Atsižvelgdamas į jį, rajono meras Juozas Mažeika sakė, kad kol kas sunkmečio pabaigos nematyti.

„Praėjusiais metais įvykdėme 91 mln. litų biudžetą. Šiais metais patvirtinome kiek didesnį negu 88 mln. biudžetą. Dar 7,5 mln. litų yra skolinti, kad galėtume investuoti į Europos Sąjungos projektus. Visas 2011 metų biudžetas – 95,9 mln. litų. Krizę pajautėme 2008 metų rudenį. 2009 metams buvome numatę 103 mln. litų biudžetą ir nuo to laiko jis tik mažėjo“, - pasakojo J.Mažeika.

Meras pastebėjo, kad sunkmetis ypač skaudžiai palietė valstybės finansuojamus projektus – rajone sustojo švietimo įstaigų, kultūros objektų renovacija ir plėtra. Sumažėjo lėšų gatvių, kelių remontui, Savivaldybė neteko galimybės remti ir skatinti verslą.

Anot J.Mažeikos, krizės pabaigą galima prognozuoti kalbant apie visos Lietuvos ekonomiką. Ir nors tikrųjų sunkmečio pabaigos ženklų mūsų rajone nematyti, J.Mažeika sako, kad padėtis nėra tokia jau pesimistiška.

„Praėjusiais metais pradėjome ne vieną europinį projektą, per tuos metus padidėjo Europos Sąjungos piniginės injekcijos. Projektai ir toliau tęsiami, taigi situacija nebėra tokia jau bloga“, - įsitikinęs J.Mažeika.

• Rašyti komentarą (37)