|
|
|
Japonijos įvykiai – iš arti
Kretingiškis verslininkas Šarūnas Kasmauskas ir palangiškis gydytojas Saulius Mikutis karščiausias naujienas apie tragediją šiomis dienomis išgyvenančią Tekančios saulės šalį sužino iš pirmųjų lūpų – Japonijoje gyvenančių savo draugų bei kolegų, su kuriais pabendrauja kone kasdien. Japonai sugrįš į Mažučius Jau balandį, atšilus pajūrio orams, į Darbėnų seniūnijos Mažučių kaime kuriamą japonišką sodą sugrįš Japonijos landšafto specialistų komanda, kuriai vadovauja mokytojas Hajime Watanabe. Dėl katastrofos Japonijoje, tvirtino Š.Kasmauskas, japoniško sodo Mažučiuose, 16 ha plote, kūrimo darbai nenutrūks. „Mano draugai gyvena Saitamos mieste, esančiame maždaug už 250 km nuo Fukušimos atominės elektrinės. Kasdien kalbuosi su jais per „skype“, matau jų gyvenamos aplinkos vaizdus - apgriuvę pastatai, sulaužyti daiktai. Nors cunamis iki jų ir neatsirito, bet miestą gerokai apniokojo drebanti žemė“, - pasakojo Š.Kasmauskas. Jo žiniomis, didžiausią rūpestį japonai vis dar išgyvena dėl to, kad nepavyksta užgesinti elektrinės branduolinių reaktorių. Į atmosferą išmetamos radiacijos kiekis jau pusantro tūkstančio kartų viršija leistiną normą, - žmonės jos jau pradėjo rimtai baimintis, užkrėstas vanduo, karvių pienas, daržovės. „Iš cunamio nusiaubtos zonos žmonės bėga į didmiesčius. Tokijo, kuris gyventojų skaičiumi prilygsta dešimčiai tokių šalių, kaip Lietuva, darbo biržas užplūdo bedarbių minios. Šalyje trūksta degalų. Draugai pasakoja, kad jiems kasdien degalinėse tenka prastovėti po dvi valandas eilėse, kol įsipila ribotą kiekį degalų. O maniškiai partneriai, priklausantys japonų bendrovei „Angyo ueki“, dirba darbus, kuriuose be technikos neapsieinama“, - kalbėjo verslininkas. Japoniško sodo kūrėjų komanda Mažučiuose tęs darbus 16 ha plote. Ten jau suformuota aplinka – kalvos, šaltiniai, kriokliai, tvenkiniai, - iš Japonijos suvežti ir pasodinti želdiniai, pastatyti keli namai. Prieš kelerius metus pradėję kurti sodą, patys japonai jį pavadino „Madzuchai“, nes, negalėdami ištarti garsų ž, č, ir š, Mažučių kaimą jie vadina Madzuchai, o pagal jį – ir sodą. Vis dar gražinamas sodas jau dvi vasaras buvo atvertas lankytojams. Specialistų iš Japonijos komanda pernai Mažučiuose dirbo ligi šalnų, o laukti pavasario grįžo į tėvynę. Šįkart jie turėtų atsigabenti akmeninių šviestuvų, dekoratyvių reikmenų, bambukinių lauko baldų. Realiausia pagalba – pasiųsti maldą Buvęs kretingiškis, sanatorijos „Palangos Žvorūnė“ vyriausiasis gydytojas, reabilitologas bei akupunktūros specialistas Saulius Mikutis yra aktyvus pasaulinio judėjimo „Tebūnie pasaulyje taika“, kuris gimė Japonijoje, dalyvis. „Šio judėjimo centrai yra Japonijoje, prie Fudži kalno pastatytoje šventykloje, ir JAV, prie Jungtinių Tautų būstinės, - teigė S.Mikutis, kuriam dukart teko pabuvoti Japonijoje - 1999 ir 2007 m. Fudzijamoje surengtose meditacijų stovyklose. – Mes, pasaulinio taikos judėjimo ambasadoriai, nuolat bendraujame, turime savo tinklalapį. Dabar į Japoniją nenuvyksi, pagalba ten reikalinga ne bet kokia, o tikslinga. Mūsų šventykla prie Fudzijamos pajuto 6,5 balo žemės drebėjimą bei cunamio plūstelėjimą, kurio metu dingo elektra. Renginių taikos palaikymo ir žemės saugojimo intencija po katastrofos ten netgi padaugėjo“. Anot taikos vėliavnešio S.Mikučio, judėjimo „Tebūnie pasaulyje taika“ esmė – įvairiomis formomis – per meną, sportą, statant Taikos stulpus – įtvirtinti taikos suvokimą pasaulyje ir paties žmogaus širdyje. Jo iniciatyva Taikos stulpas 2001 m. buvo pastatytas prie Kretingos meno mokyklos. Tokie stulpai dar yra pastatyti Juodkrantėje, Kaune, Vilniuje, Kryžių kalne, Panevėžyje. Paklaustas, kuo Kretingos žmonės šiomis dienomis galėtų pagelbėti Japonijos žmonėms, S.Mikutis atsakė: „Jeigu kažkam kilo noras priimti apgyvendinti nukentėjusiuosius, jie turėtų pranešti Raudonojo Kryžiaus organizacijai – gal kažkam šis kvietimas pasirodys patrauklus. Tačiau šiaip japonai – labai sėslūs žmonės ir jie nori gyventi savo tėvynėje, juolab, kad nuo gamtos katastrofos nukentėjo tik dalis šalies pakrantės. Mums nereikėtų panikuoti, juolab, kad panikos nėra pačioje Japonijoje. Pati realiausia mūsų pagalba būtų – pasiųsti maldą, šiai šaliai ir jos žmonėms turi būti skirtas ne gailestis, o nuoširdi užuojauta“. Japonijos ženklas Kretingoje Statant Taikos stulpą Kretingoje, ant kurio 4 kalbomis – lietuvių, japonų, anglų, vokiečių - užrašytas judėjimo motto „Tebūnie pasaulyje taika“, buvo atvykusi ir šio judėjimo aktyvistė iš Japonijos Masayo Shibamoto. Prieš ketverius metus S.Mikučio dėka ji ir vėl viešėjo Meno mokykloje, kur buvo surengusi mandalos rašymo pamokas. Kultūros saitais su Japonija susietos Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis sakė, jog per didžiąsias metų šventes jis pasveikina M.Shibamoto ir sulaukdavęs jos atsakymo. Jis teigė išsyk po katastrofos parašęs elektroninį laišką, tačiau viešnia į jį neatsakė. Tačiau S.Mikutis patikino, jog kretingiškių bičiulė M.Shibamoto gyvena Tokijuje, ir nuo cunamio ji nenukentėjo. Šiemet taip pat sukanka 20 metų, kai tarp Lietuvos ir Japonijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir užsimezgė tautų kultūrinė bendrystė. Todėl gegužės 7 dieną japonų sode Mažučiuose rengiamos Japonijos meno dienos: atvyks 25 meno atstovai – dailininkai, odori šokio meistrai, kitų sričių kūrėjai. Anot Š.Kasmausko, į Japonijos meno dienas ketinama pakviesti ir šios tolimos šalies ambasados atstovus.
|
|
