|
|
|
Kodėl verta rūšiuoti ir žaliąsias atliekas
Ir šiukšlės gali būti naudingos – ypač pavasarį. Netrukus soduose po pavasarinių darbų susikaups krūvos senų lapų, žolių, nugenėtų šakų. Visa tai galima tiesiog išmesti į konteinerį. Tačiau galima pasielgti ir kitaip – sąmoningai, atsiliepiant į vis labiau populiarėjančias ekologijos idėjas. Bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorius Gediminas Žilys ragina gyventojus nemesti žaliųjų atliekų į bendrus konteinerius. Tam yra kelios priežastys: visų pirma, sode ar darže susikaupusios žaliosios atliekos gali tapti itin kokybiška bei ekologiška trąša. Be to, rūšiuojant žaliąsias atliekas, kiekvienas prisideda prie to, kad Kretingos rajone nekiltų mokestis už šiukšles. „Jei gyventojai žaliųjų atliekų neišmeta į bendruosius konteinerius, mažėja šiukšlių, vežamų į Klaipėdos rajono sąvartyną, svoris. Pakelėse ar prie konteinerių surinktų bioatliekų į Klaipėdos rajone esantį Glaudėnų sąvartyną taip pat nevežame – šakas atiduodame Kretingos šilumos tinklams, lapus kompostui pasiima Kretingos urėdija. Siekiame, kad gyventojams nekiltų vietinės rinkliavos kaina“, - sakė G.Žilys. Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, per dvejus metus bendruose sąvartynuose žaliųjų atliekų kiekis turėtų sumažėti iki 50 procentų, lyginant su 2000 metais. Tikimasi, kad dar po aštuonerių metų, 2020-aisiais, sąvartynuose bioatliekų beliks tik 35 procentai. Per praėjusius metus bendrovė „Kretingos komunalininkas“ Kretingos rajone surinko 243 tonas žaliųjų atliekų. G.Žilys prognozuoja, kad jų kiekis šiais metais padidės, nes žmonės pradėjo suvokti rūšiavimo naudą. „Jei yra galimybių, patarčiau sode, darže susikaupusias žaliąsias atliekas kompostuoti – bioatliekos yra labai gera trąša. Tačiau jei kompostuoti nesirengiate, jokiu būdu nemeskite žaliųjų atliekų į bendrus konteinerius. Bioatliekas geriausia sukrauti prie konteinerio arba patogiai pasiekiamose pakelėse – važiuodami mes jas surenkame. Apie sukrautas atliekas komunalininkams pranešti nereikia. Du kartus per metus žaliąsias atliekas apvažiuodami surenkame visame rajone. Gyventojai žaliąsias atliekas į bendrovės teritoriją gali atvežti ir patys – už atliekų priėmimą neimamas joks mokestis“, - kalbėjo G.Žilys. Jis pasakojo, kad žaliosios atliekos yra ne tik medžių šakos, nupjauta žolė, bet ir kiaušinių lukštai, gėlės, vaisiai bei daržovės, smulkios medienos atliekos ir net popierius bei kartonas. G.Žilys informavo, kad siekiant dar efektyvesnio žaliųjų atliekų rūšiavimo, bendrovė ketina įsigyti biodegraduojančių atliekų konteinerius. Juose kompostuojamos žaliosios atliekos trąša pavirsta apytiksliai per pusmetį. „Kol kas planuojame įsigyti apie 50 tokių konteinerių. Tai nėra labai daug, tačiau atsižvelgsime į gyventojų pageidavimus, galbūt konteinerių pavyks įsigyti ir daugiau“, - sakė G.Žilys. Pageidaujančius savo sodyboje turėti biodegraduojančių atliekų konteinerius, G.Žilys paragino registruotis telefonais (8 445) 78608 arba 8 655 45915. Kaip pasiruošti gerą kompostą • Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį ir vasaros pabaigoje. • Šviežias ir sausas atliekas reikėtų sluoksniuoti. • Kompostą derėtų dažnai perkasti, judinti, kad į jį patektų deguonies – geras kompostas turi kvepėti duona. • Į kompostinę negalima mesti piktžolių su sėklomis. Prieš dedant jas į kompostą, piktžoles reikia plonu sluoksniu iškloti ant žemės ir sandariai užkloti skaidria polietileno plėvele – sėklos sušus ir praras daigumą. • Jei sode yra vietos, patariame turėti dvi kompostines – tuomet trąšų pakaks visus metus. Pirmąją kompostinę galima pradėti krauti rudenį, o antrąją – pavasarį.
|
|
