Prieglaudą „5 pėdutės“ aplankys įkurtuvių džiaugsmas

Šiuo metu gyvūnų prieglaudos „5 pėdutės“ savanoriai gyvena baigiamo remonto ir naujų sumanymų nuotaikomis. Geradarių rūpesčiu po gaisro atsitiesusios „5 pėdutės“ jau šį sekmadienį visuomenę pakvies į oficialų įstaigos atidarymą.

Nenuilstančios gyvūnų prieglaudos „5 pėdutės“ direktorė Natalija Zukhbaja (kairėje) ir savanorė Simona Šakinytė su meile pasakoja apie globojamus gyvūnus ir su jais nutikusias istorijas. „Mūsų gyvūnai ypatingi“,- sako jos.

„Tikimės, kad iki to laiko remonto darbus ir būsime baigę“, - pasidžiaugė prieglaudos direktorė Natalija Zukhbaja. Ji negailėjo dėkingumo žodžių geraširdžiams žmonėms, kurie po gruodį ištikusio gaisro, kai stipriai apdegė prieglaudos pastatas ir žuvo visi joje tuo metu buvę gyvūnai, paaukojo apie 100 tūkst. Lt. Iš jų beveik 80 tūkst. Lt „5 pėdučių“ darbuotojai išleido prieglaudos remonto darbams.

„Aukojo ir įstaigos, ir žmonės – širdį suspaudė, pamačius, kad po keletą litų mums skyrė net pensininkai, studentai, vaikai. Už kiekvieną auką esame labai dėkingi,- sakė „5 pėdučių“ savanorė ir atstovė ryšiams su visuomene Simona Šakinytė. – Po gaisro sulaukėme ne tik finansinės paramos. Atsirado ir daugiau savanorių, kurie mums padeda rūpintis gyvūnais.“

Pagalbą suteikia laikinieji globėjai

Gaisras buvo sunkus išbandymas šiai savanoriškai gyvūnų globos įstaigai, kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra žmonių parama. Pabaigus patalpų remonto darbus, prieglaudoje laikinus namus ras apie 20 kačių ir tiek pat šunų.

O kol įstaigoje sąlygų benamiams gyvūnams laikyti nebuvo, didelę pagalbą „5 pėdutėms“ suteikė laikinieji globėjai. „Yra fantastiškų žmonių, kurie sutinka laikinai pagloboti ir po keletą gyvūnų, likusių be namų. Pagalbos ranką dažnai ištiesia ir mūsų profilio „Facebook“ gerbėjai – jie tikrai mums daug padeda,- kalbėjo S. Šakinytė. – Laikinieji globėjai gyvūnais pasirūpina, kol atsiras naujas šeimininkas. Tačiau jei laikinajam globėjui gyvūnas labai patiko ir jis nebenori niekam jo atiduoti – galima jį pasilikti sau. Todėl laikina globa yra gera išeitis tais atvejais, kai žmogus nėra apsisprendęs dėl gyvūno auginimo visam laikui. Laikinais globėjais gali tapti ir tie, kurie labai nori katės ar šuns, bet žino, kad ateityje pasikeis jų gyvenimas, reikės išvažiuoti ir panašiai“.

Savanorystė užkrečia

N. Zukhbaja ir S.Šakinytė juokavo, kad savanorystė – užkrečiamas dalykas: sykį beglobiams gyvūnams padėjęs žmogus sunkiai begali atlaikyti nepagelbėjęs ir kitąkart. Savanorės gali pasakoti galybę istorijų apie prieglaudoje pabuvojusius ir jau naujus namus suradusius gyvūnus. Į prisiminimus savanoriai sugrįžta ir vartydami nuotraukų albumą su globotų gyvūnų nuotraukomis. „Yra šunų, kuriuos atsiminsi visą gyvenimą,- prisipažino S.Šakinytė, kuriai yra tekę laikinai globoti apie 40 gyvūnų: kačių ir šunų. – Būna, kai reikia atiduoti gyvūną naujiems šeimininkams, verkiu pasikūkčiodama – gaila išsiskirti, sunku žiūrėti, kaip jis išvežamas automobilyje blaškosi, norėdamas atbėgti pas mane. Bet kai vėliau sužinai, kad gyvūnas naujoje šeimoje yra mylimas – palengvėja. Juk mes tam ir dirbame. Daugelis šeimininkų vėliau nori pasigirti, kaip sekasi, atsiunčia nuotraukų, pasakoja, kaip šuo „sugriovė“ visus namus, bet vis tiek yra pats geriausias.“

Gyvūnais atsikrato emigruodami

Prieglauda „5 pėdutės“ siekia, kad fiziškai bei psichiškai sveiki gyvūnai nebūtų žudomi, kad jie surastų naujus namus. Todėl naujiesiems šeimininkams „5 pėdučių“ savanoriai atiduoda tik visiškai sveikus ir paskiepytus šunis bei kates.

Išalkę ir nuo gyvenimo gatvėse pavargę benamiai gyvūnai laikinus namus randa prieglaudoje „5 pėdutės“, kur juos apsupa savanorių rūpestis ir meilė. Iš čia pasveikę, sustiprėję ir džiaugsmingai nusiteikę gyvūnai patenka į naujų šeimininkų namus.

Prieglaudoje lakstantys linksmi, draugiški ir visavertį gyvenimą gyvenantys keturkojai nė iš tolo neprimena tų, kaip jie atrodė vos patekę į savanorių rankas. „Galva ir skeletas“,- apibūdindama į prieglaudą atvežtus gyvūnus, liūdnai konstatavo N. Zukhbaja.

Savanorių meilės ir rūpesčio apgaubti „rastinukai“ greitai atkunta, geriausiais žmonių draugais tampa netgi tie šunys, kurie iki tol buvo nesocializuoti, gyveno laukinių šunų bandose ir baugščiai reaguodavo į kontaktą su žmogumi. Tačiau prieglauda nepriima agresyvių ar psichiškai nesveikų šunų. „Jei pats šeimininkas bijo prieiti prie savo šuns ir skambina mums, norėdamas juo atsikratyti, kaip tokį gyvūną galėtume atiduoti kitiems žmonėms“,- teigė N. Zukhbaja.

Prieglaudos savanoriai patyrė, kad dažniausiai šunys, net veisliniai, pasidaro nereikalingi tada, kai jų šeimininkai išvyksta į užsienį. „Bet juk jie nevažiuoja į Australiją, kad negalėtų gyvūno pasiimti kartu! Įmanoma susitvarkyti dokumentus, kad ir šuo galėtų emigruoti kartu su savo šeimininku“,- sakė S.Šakinytė.

Kitus gyvūnus į prieglaudą atveža žmonės, kurie gyvena sodybose atokesnėse vietose ir mato, kaip prie jų namų žmonės atveža ir atsikratydami paleidžia savo augintinius.

Sklaido mitus

„5 pėdučių“ savanorius džiugina, kad visuomenėje sklaidosi mitai, esą gyvūnus imti iš prieglaudos yra rizikinga – neaišku, kokios sveikatos ir psichikos jis būsiąs. Todėl „5 pėdutės“ jau prisijungė prie gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ buriamos asociacijos, kurios tikslas – užtikrinti, jog gyvūnai į naujus namus atiduodami sveiki, paskiepyti, suaugę šunys – kastruoti, o būsimiems šeimininkams nėra nutylima apie jų sveikatos būklę.

Artimiausiu metu prieglaudoje „5 pėdutės“ bus įrengta ir operacinė, kurioje gyvūnams bus atliekamos sterilizacijos ir kastracijos operacijos. „Taip siekiame sumažinti mišrūnų populiaciją, o žmonės, kuriems atiduosime jau kastruotus ir sterilizuotus gyvūnus, neturės vargo dėl galimų jauniklių. Nekastruosime ir nesterilizuosime tik jaunų gyvūnų, tačiau jei juos priglaudę žmonės norės šių operacijų, jas atliksime už pusę kainos. Mūsų nuomone, sterilizacijos ir kastracijos operacijų nereikia daryti tik tiems gyvūnams, kurių šeimininkai nori užsiimti veisimu“,- kalbėjo N. Zukhbaja.

S. Šakinytė įsitikinusi, kad žmonės yra susikūrę daug mitų dėl šių operacijų. „Žmonėms dažnai atrodo, kad kastruojant šunį iš jo bus atimta galimybė mylėtis. Bet šunys nesimyli – jiems būdingas tik dauginimosi instinktas,- pasakojo S. Šakinytė. – Kalbama, kad kastruoti šunys ima tukti ir pasidaro pasyvūs. Bet pamatytumėte mano šunį! Jis - visiška priešingybė tokiam apibūdinimui, nors yra kastruotas.“

Naujuose namuose apsipranta greitai

S.Šakinytė pasakojo, kad šuo ar katė naujuose namuose apsipranta greitai – per 2-3 dienas, svarbiausia, kad naujieji šeimininkai juos mylėtų ir su jais daug bendrautų. Todėl prieglaudos savanoriai prieš atiduodami gyvūną visada išsiaiškina, kokia šeima nori jį auginti ir kokias sąlygas augintiniui suteiks. „Labai svarbu, kad šuns ar katės charakteris atitiktų jų šeimininkus – juk vieniems reikia aktyvaus gyvūno, o kitiems – „inteligento“. Nors yra šunų, kurie tinka visiems,- pasakojo S.Šakinytė. – Geriausiai, kai žmonės, prieš pasiimdami augintinį, atvažiuoja į prieglaudą ir su juo praleidžia šiek tiek laiko, pabendrauja ir išsirenka tą gyvūną, kuris jiems labiausiai patinka. Nors dažniau visi nori į namus pasiimti jaunus šuniukus, tačiau tiems žmonėms, kurie yra mažiau aktyvūs ar daug dirba ir namuose praleidžia nedaug laiko, rekomenduočiau rinktis suaugusį šunį.“

• Rašyti komentarą (1)