- Tolerancijos vienas kitam ir sutelktumo: japonus ištiko šitokia nelaimė, o jie vis tiek ramūs, nesidrasko, nepanikuoja, tvarkingai laikosi visų nurodymų. Toks jų mentalitetas – pavyzdžiui, musulmoniškos šalys tuoj puola į paniką, rypauja. Japonai – visiška priešingybė. Manau, mes taip pat šitaip nesugebėtume – tuoj atsirastų, kas pasinaudotų nelaime ir ieškotų sau naudos.
Judita Lukenskienė:
- Gamtos stichija neprognozuojama, todėl didžiausia pamoka, kokią mums davė japonai, yra kaip nepanikuoti užgriuvus katastrofai. Matydama, kaip jie laikosi, kaip vaduojasi iš nelaimės, tikrai tikiu, kad ši valstybė atsities ir toliau klestės. Lietuviai tam tikra prasme irgi parodė solidarumą – juk ne vienas jau pareiškė norą priimti gyventi nelaimės ištiktus japonus.
Vida Sudintienė:
- Visų pirma valstybė turėtų susirūpinti atominės elektrinės saugumu. Lietuva kol kas nemato alternatyvos atominių elektrinių gaminamai energijai. Kalbant apie žmogiškas pamokas, galėtume pasimokyti stiprybės ir vienybės. Mes, lietuviai, nors ir daug vargo perėję, tokie vieningi būti nesugebėtume. Japonai nuo pat mažumės auklėjami, kad būtų stiprūs ir ištvermingi.
Valentinas Šoblinskis:
- Galime pasimokyti, kaip nepanikuoti – mes, lietuviai, taip ramiai ištverti nelaimės nemokėtume. Japonai žino, ko laukti savo šalyje, kokios ten gamtinės sąlygos, todėl kažkiek tam visada buvo pasirengę. Mes tokių katastrofų niekada nesame turėję, taigi vargu ar žinotume, kaip reaguoti.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
