Veterinarijos gydytojai miško žvėris palepino skanėstais

Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai sunkią šiųmetę žiemą neliko abejingi baltojo bado kamuojamiems miško žvėrims ir paukščiams: šiomis dienomis vienoje iš Žalgirio miško šėryklų buvo paberta grūdų, padėta šieno. O žvėrims palepinti buvo padėta duonos džiūvėsių ir obuolių.

Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, atvežę žvėrims pašaro, bei kelią į Žalgirio mišką parodę miškininkai

Kartu su savo buvusiu kolektyvu į mišką važiavęs ilgametis veterinarijos gydytojas medžiotojas Kazys Vasiliauskas sakė, jog obuolius ir džiovintą duoną miško žvėrys suės visų pirmiausia – šie produktai miško gyventojams yra tikri skanėstai. Žvėrys taip pat labai mėgsta svogūnus, tačiau šių auginama nedaug, tad nelabai ko lieka į mišką nunešti.

Sugraužę obuolius, sušlamštę duoną, stirnos, šernai „kibs“ į grūdus, šieną, o kai šių nebeliks – bus skanu ir morkos, ir burokėliai – šias daržoves žvėrys pasilieka ėsti paskiausiai.

„Žvėries skrandis – stiprus: virškina ir perknykštę žolę, kurios atsikapsto iš po sniego. Stirnos mėgaujausi ir drebulių, eglių šakelėmis. Tačiau tai nereiškia, kad į mišką galima vežti supelijusio ar papuvusio pašaro. Taip pasielgę žmonės yra tikri niekdariai. Žvėris – gudrus: jei reiks, ir papuvusį obuolį paspirs į šalį. Bet jeigu badas – tikras, suės ir tokį“, - apie gresiančius pavojus miško žvėrių sveikatai kalbėjo K.Vasiliauskas.

Jo, kaip medžiotojo, pastebėjimu, žmonės, norintys padėti žvėrims, daro dar vieną klaidą – pašaro padeda bet kur, pamiškėse.

„Iš tiesų pašaro reikia dėti nuolat toje pačioje vietoje – kad žvėrys priprastų ir žinotų, kur jie iš tiesų gali surasti ėdalo. Ieškoti maisto nuolatinėse vietose jauniklius moko ir jų motinos. Tad padėti maisto bet kur – beprasmis darbas“, - įsitikinęs K.Vasiliauskas.

Viena iš akcijos iniciatorių veterinarijos gydytoja-inspektorė Dalia Baužienė sakė, kad jų tarnybos darbuotojai ėdalo žvėrims parinko kas iš kur galėjo, šio bei to vežti į mišką įdėjo ir mūsų rajono ūkininkai.

„Matome, jog žiema dar nesibaigia. O juk miško žvėrys, paukščiai, skirtingai nuo ūkinių gyvūnų, šeimininkų neturi. Todėl visi kolektyviai ir nusprendėme geru darbu prisidėti prie laukinės faunos išsaugojimo“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė D.Baužienė, atsakinga už gyvūnų gerovę.

Veterinarijos gydytojus į Žalgirio mišką palydėjo Kretingos miškų urėdijos specialistai Bronius Šakalys ir Povilas Viskontas. Tai – ne pirmoji jų išvyka į miškus: miškininkai į miškus jau lydėjo Pranciškonų gimnazijos, „Žibutės“ ugdymo įstaigos vaikus, gerumo akciją „Baltajam badui – ne“ šiomis dienomis paskelbė „Voveraitės“ ugdytiniai ir pedagogai.

„Kasdien po maišą grūdų į Žalgirio ir Ilgųjų pievų miškus išveža ir klubo „Miškininkas“ medžiotojai. Šiuose miškuose – gausu stirnų, šernų – mažėliau. Tačiau žvėrims skirtose šėryklose maitinasi ir labai daug paukščių“, - pastebėjo B.Šakalys.

Veterinarijos gydytojai Žalgirio miške su įdomumu apžiūrėjo medžiotojų įrengtą druskos laižyklą - ant specialaus stovo įtvirtintą druskos „plytą“, kuri lyjant ar sningant šiek tiek aptirpsta, ir žvėrys sulaižo druskos prisisotinusį sniegą. Akcijos dalyviams taip pat įdomu buvo apžiūrėti įrenginį, kurį ridendami šernai gauna paėsti grūdų, kukurūzų. Šių įrenginių „neįveikia“ stirnos, tad šernams skriaudos nesą.

VMVT specialistų atvežto pašaro žvėrims turėtų užtekti keletą dienų – viskas priklausys nuo to, kiek žvėrių apsilankys prie šėryklos, kiek smarkiai snigs. Gerai įmitęs šernas, sveriantis 250 kg, per dieną gali suėsti iki 30 kg įvairaus maisto, tačiau gali atsitikti ir taip, kad po tokios puotos savaitę jam nebus galimybės paėsti.

Šią sunkią žvėrims žiemą medžiotojai laikosi Aplinkos ministerijos įsakymo nerengti medžioklių su varovais.

„Tačiau to įsakymo nė nereikėjo – esame pakankamai sąmoningi, kad susivoktume, jog šiokiu metu medžioti – ne laikas. Nors medžioklė tykojant – galima, tačiau ir į ją medžiotojai išsirengia retokai: kam gąsdinti žvėris, kuriuos bandome išgelbėti veždami pašaro ir juos globodami. Šiais metais medžiotojai iš tiesų parodė aukšą sąmoningumo lygį“, - įsitikinę medžiotojai B.Šakalys, P.Viskontas, K.Vasiliauskas.

• Rašyti komentarą (8)