Parūpo pirkėjo nesulaukiantis pastatas vaiduoklis

Vasario 22 dieną rajono Savivaldybė vienuoliktą kartą bandys parduoti jai priklausančią buvusių Darbėnų kultūros namų pastato dalį su 0,6587 ha žemės sklypu. Savivaldybei kone su žiburiu ieškant pirkėjo, kuris nupirktų jos naštą – grėsmę aplinkai keliančią griuveną, du darbėniškiai - Jonas Galdikas ir Dovydas Bajoras - pareiškė, jog vienuoliktą aukcioną stabdys, kad pastato dalį ir jam priklausančią žemę išsaugotų Darbėnų bendruomenės reikmėms.

>Kels darbėniškius stabdyti pardavimą

- Pigiai nupirks, brangiai parduos, pasipelnys, o vaikai ir vaikaičiai keiks savo tėvus ir senelius, kad šie jiems neišsaugojo vienintelio bendruomenės namams, turgui tikusio žemės sklypo Darbėnų centre, - tvirtino Darbėnų miestelio gyventojai Dovydas Bajoras ir Jonas Galdikas, pasišovę sutelkti kitus darbėniškius, kad būtų atšauktas vienuoliktasis likusio neprivatizuoto buvusio Darbėnų kultūros namų pastato ir žemės pardavimo aukcionas.

Abu protestuotojai vienas per kitą įrodinėjo, kad pardavusi šį turtą Savivaldybė nuskriaus Darbėnų bendruomenę. D.Bajoro tvirtinimu, dar prieš pradėdama pardavinėti savąją pastato dalį ir žemę, Savivaldybė turėjo atlikti studiją, išaiškinančią, kiek kainuotų pastato remontas, pritaikymas bendruomenės reikmėms arba konservavimas, laukiant geresnių laikų. “Darbėniškių niekas nepaklausė, reikalingi jiems pastatas ir žemė ar ne, nebuvo jokios diskusijos su žmonėmis apie tai”, - teigė D.Bajoras. Jo manymu, ir neturint galimybių pastatą išsaugoti, Savivaldybė jį turėtų ne parduoti, o nugriauti. “Ten sumūryta apie 1,5 mln. plytų. Pardavus jas po 10 ct, gautų apie 150 tūkst. Lt”, - skaičiavo galimą naudą jis. Įvertino ir 66 arų sklypą, pažymėdamas, jog už 15 arų sklypą Darbėnuose prašo 100 tūkst. Lt. “Darbėnuose nėra kultūros namų. Mokyklos salėje per šventes žmonės netelpa, dūsta. Išsaugojus pastatą, jį suremontavus, jame galėtų įsikurti ir policijos nuovada, o tai dabar turime saugiausią - su policijos būstine - vaikų darželį rajone”, - kalbėjo Jonas Galdikas. Jis neslėpė įtarimo, kad užsitęsusi privatizacija kažkam yra naudinga, ir pakartojo teiginį: “Pigiai pirks – brangiai parduos”.

Savivaldybė laisvai disponuoti pastato dalimi ir žeme negali, kadangi dar yra turto bendrasavininkiai Rima ir Jonas Valužiai. Be sutarimo su jais pastato negali nei remontuoti, nei griauti, nei užkonservuoti. Tai viena nesėkmingos turto privatizacijos priežasčių. D.Bajoras ir J.Galdikas šią problemą siūlo išspręsti spaudžiant bendrasavininkius prisiimti atsakomybę dėl griūvančio pastato keliamo pavojaus aplinkai.

D.Bajoras ir J.Galdikas tikisi, jog darbėniškiai pritars jų pozicijai ir pasirašys reikalavimą Savivaldybės tarybai, kad būtų atšauktas sausio 22 d. numatytas aukcionas.

Ragina parduoti, kol neįvyko nelaimė

Ką apie kol kas dviejų darbėniškių užmojį stabdyti Savivaldybei priklausančios dalies buvusių Darbėnų kultūros namų ir žemės privatizavimą mano Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika, Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas, Darbėnų bendruomenės pirmininkas ir kultūros namų direktorius Artūras Juška?

Juozas Mažeika:

- Tiek metų nesėkmingai vyksta privatizacija, kur jie buvo visą tą laiką? Gal rinkimų laukė? Laimė, kad lig šiol nieko neatsitiko, griūvantis statinys nieko nesužalojo. Apsaugoti sunku, vaikai landžioja. Niekas to pastato dalies pirkti nenori. Kiek ir J.Valužį įkalbinėjome, kad pirktų. Pastatas degė, nukentėjo nuo žmonių, šalčio, lietaus, jis betinka tik nugriauti. Renovuoti tokį nefunkcionalų, susaistytą su bendrasavininkiais avarinį statinį - švaistyti vėjais Savivaldybės pinigus, kurių ir taip trūksta rimtesnėms reikmėms. Lėšų reikėtų ir renovuotam pastatui išlaikyti. Tikiuosi, kad šįkart pastatą nupirks ir Savivaldybė galės įpareigoti naują šeimininką jį nugriauti. Darbėnai dėl to nenukentės nei šiandieną, nei perspektyvoje. Renovuojame gimnaziją, kurioje bus užtektinai patalpų ir bendruomenės poreikiams. Ateityje jei ir iškiltų žemės sklypo bendruomenės reikalams poreikis, žemės irgi yra užtektinai, ir apie tą pačią mokyklą. Kai keletą metų privatizacijos procesas strigo – neskaudėjo, dabar gal užuodė, kad kažkas ruošiasi pirkti – bėgam sutrukdyti.

Edvardas Stalmokas:

- Siūlyčiau D.Bajorui ir J.Galdikui nesiblaškyti, nevelti žmonių į abejotinas akcijas, o telkti pradėtiems darbams užbaigti: galutinai įrengti naujas kapines, baigti mokyklos renovaciją, po kurios mokykloje bus puikiausia salė ir bendruomenei. Mokinių mažėja, mokykloje visiems vietos užteks. Be to ir išlaikyti, kai mažiau objektų, bus pigiau. Jeigu nebūtų bendrasavininkių ir pastatas visas priklausytų Savivaldybei, manyčiau, kad dar būtų racionalaus grūdo pastato neparduoti. Praeity bandėme tą pastatą gaivinti, - nepavyko, nes pastatas nefunkcionalus. Su darbėniškiais ne vienoje sueigoje svarstėme, kaip pasielgti su tuo pastatu, bet D.Bajoro nė sykio dalyvaujant nemačiau. Žmonės neduoda ramybės, ragina greičiau tą vaiduoklį nugriauti, kol neatsitiko nelaimė. Neliks ir dėvėtų rūbų prekiautojai, kurie dabar tam sklype įsitaiso, be vietos.

Artūras Juška:

- Dešimt aukcionų paskelbta, kur D.Bajoras ir J.Galdikas tą visą laiką buvo, kad tik dabar atsibudo, kai šaltis, lietus pastato perdangų plokštes taip išjudino, kad jos bet kurią akimirką gali ten šmirinėjančius vaikus prispausti. Viena plokštė kai pajudės, gali visas pastatas smegti. Dar ir kokį tupintį prislėgs, juk čia dabar didžiausias pasauly tualetas miestelio centre. Laukžemėje mokykla užsidaro, po 2-3 metų ir restauruotoje Darbėnų gimnazijoje galėsime erdviai šokti ir dainuoti. Žmonių, vaikų ne daugėja, o mažėja. Pastatus dar ir išlaikyti reikia, apšildyti. Rajono bendruomenės už praėjusių metų šilumą 9 tūkst. Lt skolingos, neišgali susimokėti. Ar norint prieš rinkimus pasikelti reitingus taip žmonėms protus jaukti reikia? Kas paskui atsakomybę už tai prisiims?

Pastato istorija

Darbėnų kultūros namus statė Darbėnų kolūkis. Irstant kolūkiams apie 1989 metus nebaigtas statinys su 1 ha ir 3 a sklypu atiteko rajono Savivaldybei. Neturėdama užtektinai lėšų užbaigti statybą, Savivaldybė dalį pastato perdavė Darbėnų vartotojų kooperatyvui. 2002 metais kooperatyvas savąją pastato ir žemės sklypo dalį aukcione pardavė palangiškiams Rimai ir Jonui Valužiams. 2008 m. balandžio mėnesį Savivaldybė paskelbė pirmąjį aukcioną savai turto daliai parduoti už beveik 0,5 mln. Lt kainą. Po to buvo paskelbti dar 9 aukcionai. Pirkėjų nebuvo. Šio mėnesio 22 d. paskelbtas 11 aukcionas turtui parduoti už 35 tūkst. Lt kainą.

• Rašyti komentarą (40)