|
|
|
Emigracijos įkaitai – vaikai
Kol šalies politikai postringauja apie būtinybę stabdyti lietuvių emigraciją, o priemonės tai padaryti – labiau „popierinės“ negu realios, oro uostuose rikiuojasi vis ilgesnės eilės nedarbo prispaustų tautiečių. „Tik trumpam: užsidirbsiu ir grįšiu“,- šis išvykstančių tėvų pažadas gimtinėje liekantiems vaikams kartais užsitęsia ir keletą metų. Visuomenės gyvenimą tiriantys sociologai jau rado terminą tokioms šeimoms „pakrikštyti“ – atotolio šeimos. Atotolio šeima įvardijami asmenys, kurie gyvena skirtingose šalyse, tačiau vienas kitą įvardija šeimos nariais. Šį reiškinį tiriantys sociologai pažymi, kad terminas „atotolio šeimos“ neturi tokios neigiamos reikšmės, kuri būdinga išsiskyrusioms šeimoms. Tačiau psichologai perspėja – gimtinėje vieni palikti vaikai gali pasijausti ne ką geriau negu tie, kurie išgyvena tėvų skyrybas. „Laikinai“ gali tęstis keletą metų Per 2010 metus Kretingos rajone 40 nepilnamečių vaikų buvo nustatyta laikinoji globa, kurią suteikti artimam asmeniui paprašė emigruoti nutarę tėvai. Šie vaikai gimtinėje liko gyventi su savo seneliais ar kitais giminaičiais. „Gyventi skyrium nuo globėjų nepilnamečiai gali tik nuo 16 metų. Tam būtinas Vaiko teisių apsaugos skyriaus leidimas“,- perspėjo šios tarnybos vyriausioji specialistė Aušra Margevičienė. Ji įsitikinusi, kad bendravimas telefonu, programa „Skype“ ar „Facebook“ nepakeičia tėvų auklėjimo, todėl emigruojantiems suaugusiesiems siūlo kuo greičiau savo atžalas pasiimti kartu. „Galbūt pirmą kartą išvykstant į užsienį tėvams sudėtinga kartu vežtis vaikus. Tačiau reiktų labai rimtai pagalvoti, kaip kuo greičiau tai padaryti. Jei tėvai vis uždarbiauja užsienyje ir namo negrįžta 3-5 metus, tai jau nebėra išvykimas „tik laikinai“. O vaikui tai yra labai daug“,- problemas išdėstė A.Margevičienė. Dažniausiai lieka su vienu iš tėvų Kalbinti Kretingos rajono pedagogai sakė kol kas nesusiduriantys su problemomis, kad tėvų emigraciją išgyvenantys vaikai keltų problemų mokyklose. „Dažniausiai į užsienį važinėja tėvai, o vaikai lieka gyventi su mamomis. Vaikai ilgisi savo tėčių, laukia jų sugrįžtant, tačiau dėl to elgesio problemų nekyla,- kalbėjo Kartenos vidurinės mokyklos direktorė Jūratė Račkauskaitė. – Prieš dvi savaites viena mergaitė į Londoną išvyko kartu su mama. O tokių atvejų, kad vaikas liktų visai be tėvų – neturėjome.“ Jai pritarė ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinės mokyklos direktorė Lidija Šiškienė: „Porą vaikų tėvai išsivežė kartu, ir jie mūsų mokykloje mokosi nuotoliniu būdu. Jei vaiką augina nors vienas iš tėvų, didelių problemų nekyla – mokykla turi su kuo palaikyti ryšį ir aptarti vaiko ugdymą“. Nepritapo gimtinėje „Mūsų žiniomis, mokykloje yra dešimt vaikų, kurių vienas iš tėvų yra emigravęs, o tokių, kurie būtų likę visai be tėvų, – nėra,- sakė Vydmantų vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Simona Skiotytė. – Daugiausiai vieno iš tėvų emigraciją patiria pradinukai. Kol kas nesusidūrėme su situacija, kad dėl to pasikeistų jų elgesys, nuotaika, kiltų problemų mokykloje. Tačiau į šių vaikų širdelę nepažvelgsi, be abejonės, kad jie jaučiasi blogai.“ S.Skiotytės manymu, ateityje problemos dėl vis didėjančios tėvų emigracijos gali paaštrėti. Tačiau kol kas – maža mokymų ir literatūros, kaip geriausiai būtų padėti vaikui, išgyvenančiam išsiskyrimą su savo tėvais. „Susidūrėme ir su priešinga situacija – kai tėvai nori išsivežti paauglę dukrą, tačiau ji tam priešinasi, nes baiminasi, kad kitoje šalyje gali nepritapti. Yra buvę, ir kad iš Amerikos į Lietuvą sugrįžusi šeima turėjo vėl emigruoti, nes vaikai nebepritapo gimtinėje“,- problemas dėstė S.Skiotytė. Prieš emigruojant – tvarkyti dokumentų Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Margevičienė atkreipė dėmesį, kad emigruodami tėvai turi nepamiršti pasirūpinti namuose likusių vaikų teisiniu statusu. Priešingu atveju emigrantų vaikus globojantys giminaičiai negalės jiems atstovauti mokykloje, medicinos ar kitose įstaigose. „Tai – nesudėtinga procedūra. Likus mažiausiai 30 dienų iki išvykimo tėvai turi atsinešti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir vaiko gimimo liudijimą. O kartu su jais atėjęs asmuo – dar ir sveikatos pažymą. Jis turi parašyti sutikimą, kad sutinka laikinai globoti be tėvų likusius vaikus, - paaiškino A.Margevičienė, konstatavusi, kad šia pareiga pasirūpina ne visi tėvai. – Jau išvykusiems ir laikinąja globa nepasirūpinusiems tėvams tenka eiti rašyti prašymą į ambasadą ar konsulatą. O tai padaryti ne visada lengva dėl laiko trūkumo.“
|
|
