|
|
|
Žiemos pramogas iš vaikų atėmė „namų vagys“ – televizorius ir kompiuteris
Nors už lango – kuo puikiausia žiema, retas vaikas ar jaunuolis susižavi žiemos pramogomis: pasivažinėti nuo kalniuko, pačiuožinėti, paslidinėti. Žiemos sporto nebelikę ir mokyklose, per kūno kultūros pamokas. Kretingos rajono kūno kultūros mokytojų metodinio būrelio pirmininkė ilgametė Marijono Daujoto vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoja Irena Augutienė sakė, jog kūno kultūros mokytojai dirba, remdamiesi Švietimo ir mokslo ministerijos parengtomis Bendrosiomis programomis, kurios mokytojams suteikia laisvę pasirinkti, ko ir kaip mokyti per pamokas. „Programos yra liberalizuotos, ir mokytojui, rengiant pamokų planą, leidžiama atsižvelgti į esamas galimybes. Taigi žiemos sportas kūno kultūros pamokose nėra privalomas, - teigė I.Augutienė. – Tačiau žiemos sporto neliko ne dėl liberalizuotų programų: žiemos sportą iš mokyklų išgyvendino šiltos žiemos. Dauguma mokyklų nebeturi ir žiemos sporto inventoriaus, o naujas – mokykloms iš esmės „neįkandamas“ pirkinys: pačių paprasčiausių slidžių komplektas, kiek žinau, kainuoja vos ne tūkstantį litų“. Ilgametę darbo patirtį turinti pedagogė pastebėjo ir tai, kad dabartiniai vaikai, kuriems dėl šiltų žiemų nebuvo jokių galimybių užsiimti žiemos sportu, neturi ir įgūdžių nei čiuožti, nei slidinėti. Kad tie įgūdžiai atsirastų, reikėtų ne tik inventoriaus, bet ir laiko. Tai, kad pagal Bendrąsias programas žiemos sportas mokyklose nėra privalomas, patvirtino ir Pranciškonų gimnazijos kūno kultūros mokytoja Virginija Valiūnienė. Ji prisiminė laikus, kai, keičiantis pinigams, mokykla nusipirko nemažai slidžių. „Jas naudojome, mokėme vaikus slidinėti, ir tai buvo puiku. Tačiau vėlgi – nebeliko žiemų, inventorius susidėvėjo, o tarp jaunimo neliko tradicijos čiuožinėti, slidinėti. Pernai į mano inicijuotus „Snaigės žygius“ atėjo daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kurie slides yra išsaugoję iš seniau ir kurie iš tikrųjų mėgsta šį sportą. Jeigu sugrįš tikros žiemos, gal ir būtų verta pagalvoti, kaip vaikus sudominti žiemos sportu“, - svarstė V.Valiūnienė. Vaikams niekas nebeįdomu Kartenos vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Marius Meškauskas įžvelgė ne tik inventoriaus problemą. „Nusipirkus inventoriaus – slidžių, rogučių, tai būtų ilgalaikė investicija. Daug svarbiau, kad šiuolaikiniams vaikams – niekas nebeįdomu, ir tai nebėra naujiena. Tam, kad mokinį kuo nors sudomintum, reikia labai daug pastangų. Be to, daugybė dalykų priklauso ir nuo šeimos – vienos rankos pirštų užtektų suskaičiuoti, kiek šeimų skatina savo vaikus judėti, džiaugtis gamta, grynu oru. Jeigu pasakyčiau, kad į pamoką reikia atsinešti slides, iš vienos klasės geriausiu atveju atsirastų gal trys vaikai...“ - dėl šeimų tingumo ir požiūrio į judėjimą apgailestavo M.Meškauskas. Jo kolega ilgametis kūno kultūros mokytojas salantiškis Romualdas Leknius įsitikinęs: vaikai dabar – labiau išlepę, nieko nebenori, jautriai reaguoja į oro sąlygas. „Susiformavo naujos tradicijos – į salę ir dar kartą į salę. Net Švietimo ir mokslo ministerija buvo paskelbusi šūkį „Vasarą atidarykime sporto sales vaikams“. Kur tai matyta – vaikus reikia kviesti į aikštynus, rūpintis jų įrengti kuo daugiau, kad sportuojama būtų gryname ore“, - apie besikeičiantį laikmetį kalbėjo R.Leknius. Jo įsitikinimu, vyresnės kartos vaikai buvo išvermingesni, ir jiems patikdavo žiemos sportas: vienu ypu mokiniai įveikdavo 4 km į vieną galą ir sugrįždavę atgal. O dabar – netgi rogės, kalniukai užmiršti, vaikų tai nebedomina. Be abejonės, nykti žiemos sportui, anot R.Lekniaus, padėjo ir šiltos žiemos. Požiūrį turėtų keisti šeima Žiemos sporto mėgėjas, žiemą visada išnaudojantis bet kokią galimybę paslidinėti, Marijono Daujoto vidurinės mokyklos direktorius Gerardas Trumpis prisipažino: “Visa širdimi esu už žiemos sportą“. Atmetus tai, kad žiemos sportą tam tikra prasme išgyvendino šiltos žiemos, G.Trumpis įsitikinęs, kad didelę įtaką tam padarė ir „namų vagys“ – televizorius ir kompiuteris. „Tėvai – prie televizoriaus, vaikai – prie kompiuterio. Tokia yra šiandienos mūsų gyvenimo būdo realybė. Norint, kad vaikai sugrįžtų ant kalniukų ar į slidžių trasas, požiūrį visų pirma reikia keisti šeimose. Ir nepritekliai šiuo atveju mažiausiai kalti“, - įsitikinęs G.Trumpis. Jis taip pat įžvelgia ir brangaus inventoriaus, ir mokinių pasirengimo žiemos sportui problemą: vaikas turėtų turėti šiltus batus, šiltus rūbus. „Ar kiekvieno mokinio to paprašysi, ar išreikalausi? Kažin. Be to, vaikai neturi įgūdžių – jiems suformuoti reikėtų metų. Net ir nupirkus naujo inventoriaus, kūno kultūros pamoka ilgą laiką vaikams dėl įgūdžių trūkumo būtų kančia, o ne malonumas“, - įsitikinęs G.Trumpis.
Ledo ritulio populiarintojo Raimundo Puškoriaus komentaras:- Šiemet žaisti ledo ritulį įrengėme dvi aikšteles, kad pačiuožinėti galėtų ir mažesni vaikai, ir mergaitės. Vaikų ant Pranciškonų gimnazijos tvenkinio ledo susirenka nuo 20 iki 30, yra tokių, kurie turi ir savas – jau nebe skolintas – pačiūžas. Man atrodo, kas nori – tas ir sportuoja. Tačiau neramu dėl kitko – vaikai ir jaunimas visko nori gatavo: patys sniego nuo ledo nenusikasa, taip ir laukia, kad tai padarytų kiti.
|
|
