Savąją poeziją susupo į „Siūlėtą maršką“

„Marška gali būti vadinamas ir viršutinis rūbas, ir staltiesė ar drobulė, kuria tarsi uždengiami išgyvenimai. Laikui bėgant marška dyla – kaip ir mūsų mintys, kurias prasminga vis iš naujo peržvelgti, „susiūlėti“, o po kurio laiko – ir vėl atrasti. Tuomet tos pačios tiesos kitomis spalvomis sužiba“,- pirmosios savo poezijos knygos pavadinimo prasmę atskleidė kretingiškė Marija Bučkienė, skaičiuojanti dešimtus metus Lietuvos kaimo rašytojų sąjungoje.

Kretingiškė Marija Bučkienė tikisi, kad artimiausiu laiku pavyks surengti kūrybinį vakarą, per kurį džiaugsmu išleidus pirmąją knygą „Siūlėta marška“ galės pasidalinti su poezijos gerbėjais.

Išvydusi leidyklos „Dobilas“ išleistą savo knygą, M.Bučkienė sakė likusi nustebinta – autorei buvo paslaptis, kurie per trejus metus sukurti eilėraščiai suguls į 60 rinktinės puslapių. „Rašytojas ir knygos sudarytojas Kostas Fedaravičius sugebėjo talentingai parinkti eilėraščius, kad skaitant knygą nuo pradžios iki pabaigos atrodo, jog aprašyta viena lyrinio subjekto diena, nuo ryto iki vakaro jo patirtos emocijos“,- kalbėjo M.Bučkienė, prisipažįstanti, kad jos didysis kūrybos metas – ruduo.

Todėl ir knygoje „Siūlėta marška“ poezijos gerbėjai atpažins M.Bučkienės pamėgtus simbolius – medžius, kurių populiariausi – gluosnis ir klevas, vienišumo nuotaiką perteikia tokie įvaizdžiai, kaip kavos puodelis, akmuo, kelio dulkės, žalia žvakių šviesa, daug, bet nešildančios saulės. Neretai autorės plunksna brėžia žolynų – varpų, smilgų ar gėlių – pinavijų, nasturtų, našlaičių – vardus.

„Manęs visi klausia, kodėl eilėraščiai tokie liūdni. O man taip neatrodo. Tiesiog išgyvenu brandaus, ramaus rudens nuotaikas“,- mintimis pasidalijo M.Bučkienė, Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje dirbanti etikos mokytoja.

M.Bučkienė puoselėja planus artimiausiu metu surengti kūrybos vakarą, kad savo pirmąją poezijos rinktinę „Siūlėta marška“, išleistą 100 egzempliorių tiražu, galėtų pristatyti visuomenei. Iki šiol, padedant bičiuliams, M.Bučkienė buvo išspausdinusi tris savo poezijos knygas – „Ananasų skonis“, „Saulės ašaros“ ir „Pro sužvarbusias sielos duris“ – tačiau jos buvo išleistos mėgėjiškai, 10-15 egzempliorių tiražu ir skirtos artimiausiems žmonėms.

Visą gyvenimą, tačiau intensyviausiai – nuo 40 metų, poeziją rašanti M.Bučkienė prisipažįsta save išbandanti ir kitame – prozos - žanre. Ji tikisi, kad ateityje pavyks išleisti šiuo metu rašomą nedidelį romaną, pavadintą „Dalia“. „Tai ir mano sesers vardas, ir žodžio likimas sinonimas. Šios dvi reikšmės ir atsiskleis siužete, pasakojančiame apie moters išgyvenimus,- pasakojo M.Bučkienė ir prisipažino. – Tačiau ir rašant prozą, pastebiu, nepabėgu nuo poetės prigimties: man vis atrodo, kad sakiniai turi būti rimuoti.

• Rašyti komentarą (1)