Palinkėjimas sau gimtadienio proga – kad Dievas duotų sveikatos rūpintis vargša

„Gali eiti per vandenį – nenuskęsi, per ugnį – nesudegsi. Jei pasitiki Dievu, viską galima įveikti“,- apie savo stiprybės šaltinį kalbėjo Apolonija Bernotienė, jau 21 metus neatlygintinai plušanti labdaros valgykloje, kurioje kasdien pamaitinama apie 60 varguolių. Vasario 3 dieną 85-ąjį gimtadienį švęsianti A.Bernotienė įsitikinusi, kad sulaukti tokio amžiaus ir būti energingai, išmintingai, neturėti bėdų dėl sveikatos jai padėjo atsižadėjimas savo asmeninio gyvenimo vardan mūsų rajono vargšų ir našlaičių.

„Myliu žmones, ypač vargšus ir našlaičius – jei pamatau juos skriaudžiamus, širdį skauda kaip dėl savo vaiko. Man dėl jų nesunku prašyti išmaldos. Esu laiminga, kad galiu jiems padėti“,- kalbėjo A.Bernotienė, vargšus švelniai vadindama Dievo vaikais.

A.Bernotienės globojančios ir užjaučiančios rankos šiuo laiku kaip niekad reikalingos – vos ne kasdien labdaros valgyklą atranda nauji žmonės, kuriuos į gyvenimo užribį nustūmė didėjantis nedarbas.

„Dėl sriubos lėkštės žmonės atvyksta net iš Vydmantų, Kiauleikių. Verkia moterys, kad vyrai mažai uždirba ir nebėra kaip išlaikyti savo šeimų, kuriose auga po 4-5 vaikus. Tais, kurių namuose laukia vaikai ar ligoniai, pasirūpinu pirmiausiai – įdedu sausų produktų, kad skubėtų į namus ir pamaitintų alkstančius“,- kalbėjo A.Bernotienė, pasidžiaugusi, kad sunkmečiu labdaros valgyklos nepamiršta geradariai.

Diena prabėga besirūpinant varguoliais

A.Bernotienę ir jos pagalbininkę Genutę Alonderienę, betriūsiančias labdaros valgykloje, įsikūrusioje po vienuolyno skliautais, galima rasti jau nuo 6 val. ryto. Moterys skuba: reikia suspėti paruošti maisto produktus, kad turėtų kuo pasotinti vargingiausiai gyvenančius Kretingos rajono žmones, į valgyklą susirenkančius 10 val. Vėliau, pasakojo A.Bernotienė, laukia kiti darbai – reikia paskambinti labdaros davėjams, suderinti, kaip ir kada suvežti maisto produktus į valgyklos sandėlius.

„Sekmadienį, kai išeinu į Votyvos Mišias, namo sugrįžtu tik po Sumos. Štai ir visos mano pramogos“,- paklausta, o kada gi laiko skirianti tik sau, šypsojosi A.Bernotienė, į gyvenimą išleidusi du sūnus, kurie ją apdovanojo septyniais anūkais ir penkiais proanūkiais.

Savo gyvenimu liudija stebuklus

Iš Radviliškio kilusi A.Bernotienė į mūsų rajoną atvyko kartu su vyru, kuris po karo buvo paskirtas dirbti Kretingos policijoje. Didžiąją gyvenimo dalį dirbusi „Laisvės“ fabrike, vėliau – Palangos sanatorijoje ir gydykloje, varguoliams savo gyvenimą A.Bernotienė pašventė po vyro mirties, kuri ištiko 1963 metais.

Būdama silpnos sveikatos ir bijodama, kad du sūnūs neliktų našlaičiai, ji Dievo meldė tik vieno – kad jos kuo ilgiau „neatimtų iš šios žemės“. Dėl šios malonės A.Bernotienė pasiryžo išsižadėti savo asmeninio gyvenimo ir šį pažadą vykdo jau du dešimtmečius. Savo gyvenimu moteris liudija – pradėjusi labdaringą veiklą A.Bernotienė nė karto nesusirgo, nors iki tol dėl silpnos širdies ją ištikdavo sunkūs priepuoliai, per kuriuos moteris prarasdavo sąmonę ir atsidurdavo ligoninėje.

„Protu nesuvokiami stebuklai vyksta“,- teigė A.Bernotienė, kurios pakviesti, atsidėkodami už paramą, maldos žodžius taria ir į labdaros valgyklą susirenkantys varguoliai, benamiai.

Aukoja neraginami

A.Bernotienė negaili dėkingumo žodžių rajono ūkininkams, verslininkams, kaimo bendruomenėms, kurie neraginami paaukoja derliaus gėrybių, džiaugiasi sulaukę jos skambučio. Labdaringas akcijas nuolat organizuoja ir mokyklų pedagogai.

„Kartais net apsiverkiu: kokie žmonės geri, kad šitiek daug aukoja. O aš jiems neturiu kaip atsilyginti. Todėl kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį užsakau rytines šv. Mišias už geradarių mirusius artimuosius, o antradienį – už gyvuosius“, - kalbėjo A.Bernotienė, galinti išvardinti ilgą sąrašą geradarių.

Pašnekovė vertina ir brolių pranciškonų globą, dėl kurios Kretingos labdaros valgykla tapo vienintele Lietuvoje, nė karto nesustabdžiusi veiklos per visą Nepriklausomybės laikotarpį.

• Rašyti komentarą (71)