Samdinių kamaroje senolė apgyvendino šventuosius

Kretingos rajono Baublių kaimo pakraštyje išlikusioje senovinėje troboje, viename gale buvusioje samdinių kamaroje, 78-erių Jadvyga Mačernienė sukabino šventųjų paveikslus, brangintus ir išsaugotus jos uošvių ir savo prosenelių, vėliau – suneštus kaimynų. Taip moteris įkūrė savotišką šventųjų muziejų, karštai tikėdama, kad šie nuo negandų apsaugo ne tik jos namus, bet ir visą kaimą.

Jadvyga Mačernienė ligi šio tebesimeldžia iš maldaknygės, kurią tėvai padovanojo jai vos gimus.

„Mūsų trobai – jau apie 200 metų: sienos nėra nėsyk remontuotos, kaltos dar medinėmis vinimis. Tai – mano uošvių Karolinos ir Juozapo Mačernių palikimas. Šį namą jie paveldėjo dar iš savo prosenelių. Iš anų laikų išliko ir senovinė skrynia, joje saugau savo motinos ir senelės austus rankšluosčius bei drobes. Pažiūrėkit, štai gabalas geriausio milo, - iš tokio audeklo vyrams siūdavo brangius kostiumus“, - sklaidydama austas skrynios vertybes, kalbėjo J.Mačernienė.

Pati moteris yra kilusi iš kaimyninių Pikteikių kaimo Klaipėdos rajone. Atitekėdama į uošviją, iš griūvančio savo sodžiaus koplytėlės ji atsigabeno ir nežinomo dievdirbio išdrožtą Dievo Motinos skulptūrą - vadinamąją mūką, kuri, įsitikinusi senolė, ir šiandien sergstinti jos namus nuo nelaimių.

Šventųjų globai jos vyro giminė irgi teikė ypatingą reikšmę. Pačioje garbingiausioje trobos vietoje ligi šiol tebekabo 1933 m. Mačernių giminės pasirašytas „Šeimos pasiaukojimo dokumentas“, kuriame atspausdintas tekstas, jog „visa Mačernių šeima Baublių sodžiuje, savo namuose, padarė iškilmingą Pasiaukojimą Švč. Jėzaus širdžiai, pavesdama jai visus šeimos žmones, esančius namie, o ir nesančius“. Šis neoficialus dokumentas užtvirtintas parašais.

Tiesa, nelaimių, atviravo moteris, savo gyvenime ji neišvengė: nors su 82-jų vyru Ignu jau atšventę auksines vestuves, užauginę du sūnus, tačiau netekę vienintelės dukters - ši mirė gimdydama.

Bet jei ne visi šventieji, kurių atvaizdus – nuo laiko pageltusius ir kitiems nebereikalingus, nes šie lyg koks prastas daiktas jiems nebedera prie naujoviškų sienų ar baldų, - išsaugojo, galbūt dar didesnės nelaimės būtų užgriuvusios jos šeimą, svarstė J.Mačernienė.

Taip tris buvusias samdinių kamaros sienas moteris nukabino šventųjų atvaizdais. Ypač brangus jai – uošvių paliktas Lurdo Marijos paveikslas, kurio istorijos ji nežino.

Kamaroje dar išliko dvi senovinės lovos su balta austa ir rankdarbiais išpuošta patalyne – jose, pasak Jadvygos, miegodavo samdytos mergos. Kamaros kampe sukrauti senoviniai rakandai, žibalinės lempos, linų sruoga.

Ant lovos stalelio – keletas senų maldaknygių. „Išsaugojau ir savo pirmąją maldaknygę, kurią tėvai man nupirko, kai tebuvau vos vienerių metų. Atmenu, kaip jaunystėje ją nešdavausi į bažnyčią“. Šiandien J.Mačernienė dar nežino, kam po savęs paliks išsaugotą paveldą. „Baublių bendruomenės pirmininkė Gražina Rimkuvienė prašė senienų, nes norėtų įkurti kaimo muziejų. Tačiau mano vaikai tegul patys nusprendžia, kam atiduos savo protėvių palikimą“, - tvirtino senolė.

• Rašyti komentarą (1)