|
|
|
Besibylinėjančių – vis daugiau
Kretingos rajono apylinkės teismas kasmet „apdovanojamas“ padidėjusiu darbo krūviu: 2010 metais išnagrinėta apie 400 bylų daugiau negu metus prieš tai, o palyginus su 2006-aisiais, bylų skaičius išaugo net 2,5 karto. „Dar nepasiekėme ribos, kai žmonės dėl ilgalaikio nuovargio tampa irzlūs ir pikti. Tikiuosi, kad jos ir nepasieksime. Tiesiog turime susikaupti ir dirbti“,- optimistiškai nusiteikusi Raimonda Kulberkienė, vadovaujanti Kretingos rajono apylinkės teismui, kuris pagal darbo krūvį 2010 metais užimtų 16 vietą tarp 43 rajoninių apylinkių teismų visoje šalyje.
- Darbo padaugėjo. O teismo darbuotojų? - Ne. Teisėjų liko tiek pat, kiek ir buvo – penki. Kiekvienam jų turėtų būti skirta po padėjėją, tačiau šiuo metu teturime du teisėjų padėjėjus. Labai viliuosi, kad šiais metais pavyks gauti finansavimo, kad galėtume įdarbinti dar vieną teisėjų padėjėją. Tačiau vargu ar situacija pagerėtų vien padidinus darbuotojų skaičių – visoje šalyje garsiai kalbama apie tai, kad reikėtų supaprastinti procesą, sumažinti biurokratiją. Teisėjų padėjėjų, raštinės ir posėdžių sekretorių darbo krūvis dar labiau padidėjo įdiegus LITEKO informacinę sistemą, kurioje kaupiama informacija apie kiekvieną bylą: procesinius dokumentus, proceso dalyvius, bylos eigą ir kita. Teismo darbuotojams visą šią elektroninę formą reikia užpildyti, o bylų vis daugėja. Todėl teisme dažną savaitgalį rasi dirbančius. - Kodėl taip išaugo bylų skaičius? - O ar pasikeitė gyventojų skaičius Kretingos rajone? Ko gero dėl emigracijos jų sumažėjo, tačiau bylų priešingai – vis daugėja. Kaip ir visuomet liūto dalį sudaro civilinės bylos, kurių per 2010 metus išnagrinėjome daugiau negu 2 tūkst. Jei išvestume santykį, tai 20 civilinių bylų tektų 10 administracinių ir 2 baudžiamosios. Administracinių teisės pažeidimų bylų padaugėjo 2008 metais teismams priskyrus nagrinėti kai kuriuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ateityje bylų dar padaugės, nes nuo 2011-ųjų sausio 1 dienos įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, numatantys, kad skundai dėl organų (pareigūnų) nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose bus nagrinėjami nebe apygardų administraciniuose teismuose, o apylinkių teismuose. Tai reiškia, kad į mūsų teismą galės kreiptis tie, kurie yra nepatenkinti nutarimais, kuriuos priėmė administracine tvarka bausti galintys asmenys, pavyzdžiui, Kelių policijos patrulis, gamtosaugininkas, Administracinė komisija prie savivaldybės tarybos ir panašiai. Kol kas dar nesulaukėme nė vieno tokio skundo, tačiau jų bus. - Kokių bylų daugėja? - Nuo pat krizės pradžios teisme padaugėjo bylų dėl skolų. Didelę dalį civilinių – apie 600 – bylų susijusios su įsiskolinimais už komunalines, šildymo, vandentiekio ir kitokias paslaugas. Išnagrinėta beveik 400 bylų dėl įsiskolinimų bendrovei „Kretingos komunalininkas“. Kalbant apie skolas privačioms bendrovėms – pernai išnagrinėta daugiau negu 300 bylų. Daugiausiai ieškinių gauta iš gerai žinomų bendrovių, bankų, pavyzdžiui – „Snoro lizingas“, „General financing“, „Snoras“, „Swedbankas“. Kol kas tėra pavieniai atvejai, kad į teismą kreiptųsi įmonės, kurios suteikia vadinamąsias greitąsias paskolas. Tačiau reiktų nepamiršti, kad ši paslauga yra nesena. - Kaip keičiasi gyventojų požiūris į teismus? Nejaugi žmonės neieško taikaus sprendimo, kad nereiktų susitikti teismo salėje? - Sutaikyti abi šalis, ieškoti taikaus sprendimo stengiasi ir teisėjai, o dažnai – ir advokatai. Pasiūlyti abiem šalims pasiekti susitarimą ir sudaryti taikos sutartį teisėjus įpareigoja ir civilinio proceso kodeksas. Taip pat ir baudžiamojoje teisėje: jeigu įstatymas leidžia, kaltinamasis yra anksčiau neteistas, atlyginęs žalą, yra kitos būtinos sąlygos, jo atžvilgiu baudžiamoji byla gali būti nutraukta. Matyt, laikui bėgant keičiasi žmonių požiūris į santykius ir į pinigus. Seniau žmogui buvo šventas reikalas grąžinti skolą – su šia mintimi jis vakare užmigdavo ir ryte atsikeldavo. O dabar gyventi skolon – tarsi normalu, žmonės tampa vis labiau abejingi, gyvena šia diena. - Kaip vertinate visuomenėje sklandančias diskusijas, kad visuomenė turėtų labiau dalyvauti teismo procese, o bylos turėtų būti viešesnės? - Girdžiu kalbas, kad vertėtų į Lietuvos teismus įvesti prisiekusiųjų institutą. Sutikčiau su tuo – kodėl gi nepasidalinus atsakomybe su kitais? Tačiau prisiekusieji, kuriais taptų tik garbingi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, atsirastų nebent sunkiose ir labai sunkiose bylose – o tokių apylinkės teismai beveik nenagrinėja. Vis dėlto tai kol kas tėra visuomenės diskusijos, o teisėjų savivaldos institucijose apie tai nekalbama. Neįsivaizduoju, kaip teismai galėtų būti dar viešesni: tvarkaraščiai yra informacinėje sistemoje LITEKO, kuri visiems pasiekiama internetu, kada bus kokia byla, informuojama ir tvarkaraščių lentoje mūsų teismo fojė. Beveik visi posėdžiai yra vieši, juose gali dalyvauti žiūrovai. Durys pašaliniams uždaros tik tada, kai teisme nagrinėjamas bylos susijusios su nepilnamečiais ar vengiant atskleisti asmeninį, šeimos gyvenimą, valstybės ar komercijos paslaptis. - Be to, šiemet pradėti įrašinėti teismo posėdžiai. Ar teisėjai nesijaučia sukaustyti, taip, tarsi jų darbas būtų stebimas pro rakto skylutę? - Negirdėjau, kad teisėjai tuo skųstųsi, jie tiesiog dirba savo darbą. Diktofonas labiau drausmina ne teisėjus, o visus kitus proceso dalyvius, kurie gali užsimiršti replikuodami vieni kitiems, neetiškai reikšti savo emocijas. Vis dėlto garso įrašas nėra posėdžio protokolo dublikatas ar bylos sudėtinė dalis, todėl jo kopijos bylos dalyviams nedaromos. Garso įrašas skirtas užfiksuoti teismo posėdžio eigą ir, esant reikalui, būtų panaudotas teismų darbo administracinei kontrolei atlikti.
|
|
